Tai va, per išeigines aplankėme Siguldą Latvijoje. Susidarė įspūdis, kad tai nedidelis lietuviškas miestelis, kuriame tik užrašai ir pinigai latviški, nes beveik kas trečia mašina su lietuviškais numeriais ir kas trečia sutikta kompanija taip pat lietuviai . Bet, nežiūrint į tai, pasižiūrėti yra į ką. Siguldos, Turaidos ir Krimuldos pilys, kalnai su uolomis ir Gaujos upės slėnis.

 

Pati kelionė taip pat su mažais nuotykiais. Lietuvoje prieš pat sieną tokie smagūs kelių remontai, kad skaldos akmenys atkabino Alfos karterio apsaugą, bet geri žmonės padėjo sutvarkyti. Latvijos keliai ir aplinka šalia jų – tikra ekskursija į praeitį. Tikrai prasti: tiek tarptautiniai, tiek vietiniai. Vienintelė paguoda, kad tie pagrindiniai kažkiek remontuojami, o vietiniai net ir po remonto baisūs. Aikštelės tikras košmaras, nei tualetų, nei šiukšių dėžių, jau nekalbu apie staliukus ar pavėsines. Nuo Rygos iki Siguldos kažkas panašaus į autostradą, bet danga dar baisesnė nei mūsų Molėtų plentas, apželę šalikelės ir aprūdijusios apsauginės tvorelės.

 

Bet Siguldoje tikrai patiko.