Pagaliau prisiruošiau ir įgyvendinau savo seną norą – pamatyti Lyduvėnų geležikelio tiltą. Tiems, kas nežino kuom ypatingas šis tiltas, siūlau apsilankyti čia: Wikipedia: Lyduvėnų tiltas. Reginys tikrai vertas sukartų 200 su viršum km ir kelių kilometrų visai neblogu žvyrkeliu. Tikriausiai neįmanoma jokiomis nuotraukomis perduoti to įspūdžio, kurį sukelia to statinio vaizdas, reikia tai pamatyti savo akimis.

Šiaip tai buvo tik dalis suplanuoto maršruto (apie 460 km), kuris pilnai vadintusi Lyduvėnų tiltas – Šiluva – Tytuvėnai – Šeduvos malūnas.

Šiluva pasirodė neįdomi, nežiūrint neobarokinės bažnyčios ir kičinės, perdėm išpuoštuos koplyčios.

Užtat Tytuvėnai visai kitas reikalas. Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis – tikras perlas tarpe tarp magistralės Kaunas – Klaipėda ir Šiaulių plento. Tikrai verta apsilankyti ir pasigrožėti ansamblio architekturą, tapiniais ant vidinio vienuolino kiemelio sienų, užeiti į pačią bažnyčią ir pasiklausyti tylaus ir ramaus giedojimo.

Šeduvos malūnas – tai greičiausiai buvo duoklė vaikystės prisiminimams, kai ten su tėvais užsukdavome papietauti savo kelionių po tuos kraštus metu.

Nuotraukų albumas