Vakar neigiama energija, kuri manyje kaupiasi nuo ilgo buvimo vienoje ir toje pačioje aplinkoje (namai-darbas-namai), pasiekė kritinį lygį. Vienintelis būdas to atsikratyti – kelionė automobiliu, nes dviratis tokiu atveju jau nebepadeda. Esant tokiai būsenai paprastai viskas vyksta ekspromtu, t.y. pasikliaujama tuo, kas vadinama "kur velnias nuneš".

O velnias mane nunešė į Karklę, kur dar man neteko pabuvoti. Kadangi nemėgstu pirmyn ir atgal važiuoti tuo pačiu keliu, tai pirmyn buvo judama panemune niekur nestojant, nes visos įdomybės jau aplankytos anksčiau, o atgal – autostrada su jos nesibaigiančiais remotais. Toks vienos dienos prasiblaškymas tikrai padėjo, o laukinis Karklės paplūdimys – tikra atgaiva tiems, kas nori pailsėti nuo civilizacijos. Gavosi visai smagus, virš 700 km, ratukas .