Interneto išmitis byloja, kad jei nori ką nors sužinoti apie tave dominantį žmogų ar kompaniją, klausk Google. Iš dalies tai yra tiesa, tik klausimas ar ta atrasta informacija atitinka tiesą.

Pradžiai keletas pavyzdžių iš gyvenimo:

• Kažkokia kompanija sugalvojo sukurti internete pažinčių tarnybą. Kad ta tarnyba taptų patrauklesnė būsimiems klientams, reikia juos privilioti jau “esamų” klientų “didele” duomenų baze. Tam reikalui vyrukai iš atsitiktinių vardų ir pavardžių sugeneravo vartotojų anketas, ko pasekoje nemažai niekuo dėtų žmonių sužinojo esą šito portalo registruotais nariais.
• Nemažai yra žinoma atvejų, kai kas nors ant ko nors supykęs tą žmogų užregistruoja kokioje prastos reputacijos pažinčių tarnyboje su atitinkamai užpildyta anketa arba tiesiog įdeda skelbimą į skelbimų lentą.
• Tas pats galioja ir kompanijoms, kai pasinaudojant skundų tarnybomis, forumais ir panašiai yra menkinama jų reputacija.

Bet kokiu atveju tai yra manipuliavimas jūsų tapatybe ir reputacija internete. Tai galima pavadinti viena iš interneto grėsmių, su kuria yra pakankamai sunku kovoti.

Gal kovoti ir sunku, bet kontroliuoti apie jus sklindačią informaciją galima ir reikia. O kaip tai padaryti?

Štai keletas patarimų:

Pradžiai per tą patį Google pasižiūrėkite ką internetas žino apie jus. Tam, kad informacija būtų išsamesnė, galima pasinaudoti šiokia tokia paieškos strategija:

• Naudokite kabutes. Tarp kabučių galite įvesti sava vardą ir pavardę.
• Jei jūsų vardas ar pavardė yra sunkiai užrašomi, pabandykite įvairius rašybos su klaidomis variantus.
• Ieškokite pagal visus savo vardus, tokius kaip nic’as, koks nors vidurinis ar antrasis vardas, mergautinė pavardė ar pseaudonimas, po kuriuo esate kažką publikavę. Tai pat išbandykite įvairius derinius, tokius kaip “Vardas Pavardė”, “V. Pavardė” ir pan.
• Taip pat galite atlikti paiešką pagal įvarias asocijacijas su jūsų vardu, pravarde ar jūsų asmenybe, pvz. mokyklos pavadinimas, darbovietės, dalyvavimas kažkokiuose projektuose, kur buvote kažkaip kitaip įvardintas ir t.t.
• Pasitikrinkite pagal visus kažkada sukurtus įvairių socialinių ar profesinių tinklų, elektroninių parduotuvių ir pan. profilius. Visada stenkites prisiminti, o dar geriau kur užsirašyti kur ir kaip registravotės. Tai taip pat yra jūsų tapatybės dalis!
• Ir, savaime aišku, neapsiribokite viena paieškos tarnyba, kokia ji gera, jūsų manymu, bebūtų. Kadangi paieškos tarnybų tikrai yra labai daug, tai visai ne pro šalį turėti jų sąrašą.

Darbas tikrai yra nelengvas ir reikalaujantis kantrybės, bet jį atlikus, jus turėsite įvairių savo ID ir raktinių žodžių kolekciją, kuri ir nusakys jūsų tapatybę internete. Taigi, pusę darbo kaip ir padarėme, dabar pats laikas sugalvoti kaip paskleisti apie save teisingą informaciją ir kaip kontroliuoti jos sklaidą.

Vienas iš paprasčiausiu būdų paskelbti apie save – tai savo tinklalapis arba, kaip dabar madinga, tinklaraštis. Su kompanijomis kaip ir viskas aišku, dauguma turi savo tinklalapius ir internetinius adresus, kurie siejasi su jų pavadinimais ar prekiniais ženklais Asmens atveju tai kiek komplikuočiau, nes ne kiekvienas norės turėti savo savotišką atstovybę internete ar registruoti savo internetinį adresą. Kiek lengviau yra verslo žmonėms, nes informacija apie juos dažniausiai eina per tuos pačius kompanijų tinklalapius. Turėti tinklalapį yra tik dalis darbo. Reikia kad jis būtų gerai matomas paieškos tarnyboms, t..y. reikia jį teisingai optimizuoti. Kaip tai padaryti, galima paskaityti dviejų dalių patarimus, kurie yra skirti įmonių tinklalapiams, bet dalinai tinka ir asmeniniams.

Taigi, jei su sklaida vienaip ar kitaip išsiaiškinome, tai dabar pats laikas užsiimti kontrole. Aišku, galima būtų pagal anksčiau aprašytą strategiją laikas nuo laiko tikrinti informacijos apie jus pasirodymą ir kokiu nors būdu reaguoti į jums netinkančią ar neatitinkančią tiesos. Spėju, kad po antro ar trečio tokio veiksmo jums pasidarys bloga  🙂 . O gal galima visa tai kaip nors automatizuoti? Tikrai galima ir tam reikalui galima pasinaudoti kai kuriomis populiariomis tarnybomis:

• Google Alerts. Tai tikrai labai geras įrankis, tik tam reikia turėti Google paskyrą. Kadangi mes jau padirbėjome su paieškos tarnybomis ir turime mums reikalingų raktinių žodžių kolekciją, belieka ją suregistruoti į Google Alerts ir nurodyti el. pašto adresą, į kuri mes norime gauti naujienas.
• Technorati Watchlists. Tai irgi ne ką mažiau galingas įrankis nei ankstesnysis, vėl gi tam, kad jį naudoti, reikia užsiregistruoti. Veikia taip pat panašiai, tik čia galite naudoti ir raktinius žodžius, ir tinklalapių adresus. Tokiu atveju gausite informaciją apie tai, ką rašo jus dominantys tinklalapiai arba gausite straipsnius pagal raktinius žodžius. Į el.paštą jis nesiunčia, bet galite prenumeruoti RSS naujienas.
• Bloglines Search Feeds. Tai geras papildymas Technorati Watchlists. Čia galite susikurti paieškos srautą pagal jums reikalingus terminus.

Tad tiek šiam kartui.

Paruošta pagal claimID Best Practices ir NetworkWorld – How to protect yourself from a new kind of online scam.