http://www.wikiloc.com/wikiloc/spatialArtifacts.do?event=view&id=494487&measures=off&title=off&near=off&images=off&maptype=S

Dar vienas savaitgalis, kurį mes nusprendėme praleisti ne su automobiliu, o ant dviračių. Šį kartą sugalvojome maršrutą, kuriuo keliaujant galima aplankyti penkis Vilniuje esančius ežerus, o jo ilgis yra beveik 39 kilometrų. Taigi, apie viską nuo pradžios.

Kaip jau įprasta, mūsų išvyka prasidėjo Nemenčinėje, o tiksliau nuo šalia jos esančio dviračio takelio:

Dviračių takeliu mes minėme iki pat Karačiūnų. Čia pasukome į kairę, į kelią, kuris veda link Tapelių kaimo ir to paties pavadinimo ežero. Ši kelio atkarpa, ko gero, buvo pati nemaloniausia, nes teko minti esant intensyviam automobilių srautui, o dar teko įveikti nemažą įkalnę ne pačia geriausia kelio danga. Kaip ne keista, prie Tapelių ežero buvo visai nedaug žmonių, todėl be jokio vargo radome nuošalią vietelę poilsiui prie kranto:

Atsipūtę, patraukėme toliau. Kiek pavažiavę pirmyn klampiu, smėlėtu keliu, netrukus pasukome į vėl į kairę, į Juodžio ežero pakrante vingiuojantį keliuką. Keliukas pasitaikė ne tik vingiuotas su smagiais pakilimais ir nusileidimais, bet ir turtingas gan nekukliai išlindusiomis medžių šaknimis. Todėl važiuojant reikėjo labiau žiūrėti po ratais, nei į ežero pakrantes. Teko nemažai paprakaituoti, todėl, jau pravažiavę šį ežerą ir užmatę gaivinantį pavėsį, griuvome į samanas eiliniam poilsiui. Pataikėme į tikrai mėlynėmis turtingą vietą, kurios dar neužtiko uogautojai:

Pakilę iš samanų mėlynomis lupomis ir delnais, dar kiek pavingiavę miško keliukais bei pašokinėję per medžių šaknis, neužilgo jau spoksojome į Baldžio ežerą. Vėl gi, tikriausiai todėl, kad atvažiavome iš kitos pusės, nesunkiai radome vietelę prie vandens poilsiui:

Visumoje čia poilsiaujančių žmonių buvo jau žymiai daugiau nei prie Tapelių ežero. Ir kuo toliau judėjome ežero pakrante, tuo jų koncentracija darėsi didesnė. Beieškodami išvažiavimo į Baldžio gatvę, gavome kiek paklaidžioti kažkokios lyg ir sanatorijos teritorija, savotiškame tvorų ir užtvarų labirinte. Bet šiandien mums tikrai sekėsi, nes kai radome landą, atsidūrėme Baldžio gatvėje, šalia mums reikalingo keliuko Skarbelio ežero link. Gan smagus minimas neblogu žvyrkeliu, ir pro medžius pasimatė Skarbelio ežeras, kurio vanduo yra savotiškai žalias:

Nuo čia, jau niekur nesukdami į šonus, minėme keliuku link Antavilių. Privažiavę takelį į Antavilio ežerą ir pamatę prie jo stovinčių automobilių kiekį bei vykstantį judėjimą aplinkui, nusprendėme link ežero nesibrauti. Kadangi čia negaišome, greitai jau asfaltuotu keliuku, einančiu per Antavilių sodus ir šalia esančių kapinaičių, pasiekėme Nemenčinės plentą ir šalia besidriekiantį dviračių takelį. Na, o takeliu jau pasiekėme namus, kur mūsų laukė šaltas alus atsigaivinimui.

Tad štai koks gavosi šio sekmadienio maršrutas, kuris turėtų patikti tiems, kas mėgsta pailsėti nuo pedalų minimo besimaudydamas ežere 🙂 .

P.S. Po paskutinių pasivažinėjimų ne pačiais geriausiai keliais, pastebėjau, o ir pajutau, kad “muša” mano dviračio priekinis ratas, o tiksliau kreivaliojasi padanga. O ir žmonos dviračio galiniam ratui taip pat  praverstų gero meistro rankų prisilietimas. Taigi, gal kas galite parekomenduoti gerą taisyklą ar meistrus Vilniuje, kuriems būtų nebaisu patikėti tikrai neprastus dviračius?