Kartais atsiduri tokiose vietose, kur tikrai niekada neplanuoji apsilankyti, Taip gavosi ir vakar, kai aš nusprendžiau prisijungti prie pramogaujančių kolegų. Baigęs darbus bei žinodamas jų judėjimo maršrutą, pagalvojau, kad geriausia man juos “perimti” prie Baltosios Ančios HE, kuri buvo vienas iš lankytinų punktų tos linksmos kompanijos trasoje. Va taip aš atsidūriau netoli Druskininkų, savotiškame, tarp miškų pasislėpusiame, užkampyje.
Išvažiavau iš Vilniaus su tam tikra laiko atsarga, bet su GPS navigatoriaus pagalba be jokių problemų greitai radau šia vietą. Todėl gan neplanuotai turėjau nemažai laiko. Tačiau laukimas neprailgo. Kažkiek pasidairiau aplinkui, o paskui, įsitaisęs prie tvenkinio saulės atokaitoje laukiau savo kolegų ir mėgavausi paprastai tokiose vietose tvyrančia ramybe.
O čia keletas kadrų.
HE iš arčiau:
Šiaip pati elektrinė susideda kaip ir iš dviejų dalių, kurias skiria per užtvanką einantis keliukas. Vienoje pusėje elektrinė, o kitoje tvenkinys, kuriame ir, kaip spėju, užtvankos vartai, kurių pagalba reguliuojas tiek vandens lygis tvenkinyje, tiek ir jo kiekis, sukantis turbiną:
Užtvankos sankasoje yra keletas iš žemės pūpsančių šulinių, kurių paskirtis man nevisai aiški:
Kartais pagalvoju, kad per ilgą laiką svetimkūnis, kurį žmogus pastato gamtoje, tarsi susiniveliuoja su aplinka.:
Turėjau tikrai nemažai laiko, todėl vienu momentu net buvau pradėjęs skaičiuoti betoninius kelio stulpelius:
Na o paskui prisistatė triukšmingoji kompanija, bet čia, kaip sakoma, jau kita istorija…
MariukasM.LT 
Dėl visų HE, man rodos, kad daug kur yra “keliukas“ skiriantis puses.) bent, kai baidarėm plaukėm, tai irgi persinešt reikėjo per kažką panašaus.
Na šiaip sankasa ir tinka labiausiai keliukams. Nereikia statyti tilto per upę.
Mažoji energetika – buvo kadaise tokia idėja, bet kad pajėgumai per maži…
Tačiau tų pajėgumu pilnai užtenka kokiems keliems, aplink miškuose esantiems kaimams.
Taip. Įdomu, kokia tokios elektros savikaina? Aišku, tų užtvankėlių nepristatysi – landšaftui kapiec tada