Jau galvojau, kad per darbus ir visokius reikalus tikrai pražiopsosiu sakurų žydėjimą. Tačiau man pasisekė, nes vakar buvau pristatyme, kuris vyko Reval Lietuva viešbutyje, kaip tik šalia tos vietos, kur auga sakuros. Praktiškai per visą prezentaciją vis žvilgčiojau per langą į žydinčius medžius. Po renginio turėjau šiek tiek laiko, tai jį panaudojau trumpam pasivaikščiojimui ir fotografavimui.
Vaizdas pro sakuros žiedus į pedagoginį:
O čia jau sakuros žiedai:
MariukasM.LT 
Tikrai gražumėlis!
Hmmm, mane, piktnaudžiautoją smailikais, neramina mintis – o koks smailikas būtų „sėdžiu, žiūriu išsižiojęs, įsisvajojęs ir man gražu“? 😀
Reikia tau užsisakyti specialų smailikų rinkinų “Scania Edition“ 🙂
Daugybė gerų tavo nuotraukų jau mačiau, bet kol kas labiausiai gražu šita serija ir skrydis virš Vilniaus:
http://www.mariukasm.lt/skrydis-virs-viliaus/
Skrydyje virš Vilniaus į vieną krūvą susidėjo daug gerų dalykų, kurių fotografas gali tik norėti. Tai ir galimybė fotografuoti iš aukštai, geras oras bei taip vadinamos “auksinės valandos“ kai vakarėjanti saulė skleidžia malonią šviesą.
Čia gavosi beveik panašiai, nors ir fotografuota beveik vidurdienį. Apsiniaukęs dangus ir tik retkarčiais pro debesį švelniai pašviečianti saulė sukūrė panašų apšvietimą. Erzino tik vėjas, kuris judino šakeles. Būtų griekas tokiomis sąlygomis neišsitraukti fotiko. 🙂
Nuostabu tikrai 😉
Kokios gražios nuotraukos
nerealiai grazus medziai, gaila pas mus jau perzydejo, o galetu visa vasara tokie but
Dėl manęs tai pavasaris, vasara bei ruduo galėtų pailgėti žiemos sąskaita 🙂
Tobulas grožis =]]
Dėkui, bičiuliai 🙂
Puikūs kadrai! Ir gamta, ir fotografas rado bendrą kalbą 🙂
Gamtai, greičiausiai, tai vienodai, todėl jau fotografui reikia prie jos prisiderinti 🙂
Atgalinis pranešimas: Pražydo sakuros
aš tikrai nemačiau Tavo įrašo apie sakuras. 100% 🙂
Dėkui, Aurimai 🙂