Aplink Galvės ir Skaičio ežerus

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Plan your trips with EveryTrail Mobile Travel Guides http://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=768039

Penktadienį, nežiūrint to, kad man reikėjo trumpam apsilankyti darbe, realizavome vieną savo seną sumanymą – pasivažinėti dviračiais po Trakų apylinkes.

Pirmam kartui sudėliojome maršrutą tarsi savotišką ratą aplink didžiausius Trakų ežerus, t.y Galvę ir Skaistį. Nors prie pačių šių ežerų buvome priartėję tik sąlyginai, trasa gavosi nors ir nelengva, bet visai smagi. O aš pabandysiu bent jau nupasakoti kelis svarbiausius momentus orientavimuisi tose vietose, kur dauguma elektroninių žemėlapių neturi informacijos apie ten esančius keliukus. Na dar bus ir šiek tiek vaizdų, nes tikrai šį kartą buvo smagiau važiuoti nei fotografuoti, be to tikrai nesinorėjo linksmai dardant nuo kalniuko stabčioti.

Taigi nuo pradžių. Kaip tikriausiai jau supratote, startavome Trakuose, palikę savo Alfą viename iš kiemų, kur parkingas tekainuoja penkis litus, o stovėjimo laikas yra neribotas. Realus startas buvo persitempus dviračius pontoniniu tilteliu per sąsiaurį, kuris jungia Galvės ir Lukos ežerus. Pats tiltas yra prie pat pusiasalio pilies griuvėsių. Toliau Žemaitijos gatve miname iki kelio, kuris veda nuo Lentvario plento iki Varnikų. Varnikai, o tiksliau ten esanti nuoroda į Varnikų pažintinį taką – pirmas orientacinis taškas. Toliau pasukame į keliuką, kuris ir veda link to tako. Čia pasibaigia asfaltas, o tuo pačiu ir lengvas važiavimas. Užsiropštę ant šiokio tokio kalniuko, netrukus pasiekiame kažką panašaus į kryžkelę, kur keliukas išsišakoja į tris. Čia mes sukame į dešinę, o pasiekę kitą kelių susikirtimą, sukame į kairę, kur neužilgo privažiuojame pažintinio tako pradžią. Pats pažintinis takas nuvingiuoja siauru keliuku į kairę, o mes didindami greitį smagiai riedame kiek akmenuotu keliu tiesiai. Beje, čia reikia žiūrėti po ratais, kad neužlėktum ant kokio didesnio akmens. Nors truputį krato, bet didysis jūsų sėdynes ir dviračio atsparumo išbandymas bus dar negreitai. Netrukus privažiuojame ir kitą pažintinio tako galą, o tiksliau jo pabaigą:

Be to, čia yra puiki pavėsinė poilsiui, kuo mes ir pasinaudojome:

Kiek pailsėję, toliau miname tolyn tai kildami, tai leisdamiesi nuo smagių kalniukų bei mėgaujamės Varnikų miško teikiamu pavėsiu. Tačiau dar kiek pavažiavus baigsi miškas, kairėje pasimato Dumplės ežeras, o nudardėjus smėlėtu keliuku nuo kalniuko, pasiekiame sankryžą, virš kurios lyg koks išskleidęs sparnus drakonas kabo visai nedraugiškas debesis:

Čia mes sukame į kairę ir sekdami savotiška drakono uodega pasiekiame kitą kelių susikirtimą. Čia uodega mums tarsi siūlo važiuoti šiuo keliuku:

Bet mes tikrai nesiruošiame mesti kelio dėl takelio, o ir mūsų akis traukia daug linksmesnis peizažas:

Be to, ir navigacinis kompiuteris rodo, kad mes turime keliauti tiesiai:

Priekyje šmėžuojanti asfalto danga prideda entuziazmo, ir mes pasileidžiame pirmyn nuo kalniuko. Netrukus pasiekiame gražių vasarnamių kvartalą, kur už aukštų tvorų lakstantys veršiuko didumo šunys mus palydi piktu lojimu. Aptverti ne tik namai, bet tvora užstoja ir priėjimą prie kairėje matomo ežero. Tačiau su lyg paskutiniu gražiu namu baigiasi ir gražus asfaltas, o po dviračio ratais sučeža minkštas, vos matomo keliuko gruntas. Pravažiuojame porą apleistų ir negyvenamų sodybų, kur prie vienos iš jų pamatome beržą su dideliu lizdu tarp šakų:

Spėjome, kad tai gandralizdis, bet kadangi nesimatė šeimininko, juokais ji praminėme “Drakono” lizdu.

Už šio medžio, pakilus į kalniuką ir pasiekus eilinę keliukų sankirtą, navigacinio kompiuterio buvome nukreipti kairėn. Toliau vingiuojantis žemyn, kiek paplautas keliukas mus atvedė prie Balčio ežero:

Šiaip čia būtų visai nebloga vieta atsipūsti bei išsimaudyti jei ne aplink melduose sukrautos šiukšlės. Praktiškai visos pakeliui aptiktos prieinamos pakrantės buvo nusėtos šiukšlėmis, kurios čia atsirado ne tik kažkam paiškylavus, bet buvo dar ir atvežtos dideliuose maišuose. Žiūrėdamas į visą tai, aš tikrai pradedu suprasti tuos pakrančių ir ežerų savininkus, kurie nuo tokių “poilsiautojų” ginasi tvoromis.

Nuo čia nuokalnių ir įkalnių santykis pasikeitė paskutiniųjų naudai, o pagrindiniu orientavimosi šūkiu tapo “suk į kairę”. Važiavimas tikrai pasunkėjo, o kai pasiekėme žvyrkelį, kuris veda link Rykantų plento, tapo tikru košmaru. Prieš akis plytėjo plati “tarka” – pats didžiausias stresas mūsų sėdimosioms ir, žinoma, dviračiams. Jau atrodo, kad randi lygesnę vėžę ir smagiai pasileidi nuo kalno, kai staiga ima barškėti viskas, kas tik gali: dviratis, dantys, daiktai kuprinėje, net ir tai, kas šiaip barškėti neturėtų. Lyg to dar būtų negana, po k

iekvienos nuokalnės seka dar didesnė įkalnė. Važiuoti buvo tikrai nemalonu, tad nemažai ėjome besivesdami dviračius. Ši žvyrkelio tęsėsi beveik tris kilometrus, kol pagaliau pasiekėme plentą Trakai – Rykantai. Čia vėl gi teko daugiau kilti nei leistis, kol pasiekėme aukščiausią maršruto tašką – poilsio aikštelę su visai gražiu vaizdu į Galvės ežerą ir Trakų pilį. Deja, kaip dažniausiai jau būna, visą vaizdą gadina elektros stulpai ir laidai. Nuo čia, kiek pailsėję, pasileidome nuo kalno žemyn link Vievio plento. Beje, iš karto po sankryžos su keliu, kuris veda link Užutrakio dvaro, “įšokome” į šalia kelio esantį dviračių takelį, kas tikrai pravertė, turint omeny eismo intensyvumą šioje maršruto atkarpoje. Deja, geri dalykai ilgai netrunka, nes tik pasiekus kelią į Vievį, naujas ir lygus dviračių takas baigiasi, o palei Galvę vingiuoja senas takas, kuris pilnas išsikišusių medžių šaknų:

Ir jei aš anksčiau bambėjau dėl Nemenčinės plento dviračio tako lygumo, tai palyginus su šiuo, galima sakyti, kad pirmasis yra lygus kaip stalas. O šio “super” tako pabaigoje mus pasitiko ne šiaip išvažiavimas į kelią, o laiptai. Visa laimė, kad šis takas nėra ilgas, bet kitą kartą aš ko gero važiuosiu plentu.

O toliai viskas paprasta. Pagrindinė Trakų gatvė iki išsišakojimo, tada nuvažiavimas į Galvės ežero krantinė ir finišas “Kibynlar’e”, kur aš visada užsuku prie progos paskanauti savo mėgstamų kibinų su aviena.

Tai tiek apie šį pasivažinėjimą po Trakų apylinkes.