Kalėdų rytas buvo nežiemiškai niūrus ir šlapias. Tad visai nenuostabu, kad prie paukščių restorano nesibūriavo minios lankytojų bei nesigirdėjo įprasto gausių lankytojų šurmulio. Visumoje buvo panašu į tai, kad tą dieną restoranas buvo rezervuotas ir laukė ypatingų svečių. Ir tikrai, netrukus prieigose pasirodė viena iš lankytojų – panelė Zylė. Tačiau ji neskubėjo, tarsi kažko laukė.

Laukė ji tikrai neilgai, nes netrukus pasirodė ponas Naujasis Žvirblis su dar viena dama. Taigi, kaip ir visa kompanija buvo vietoje:

Žvirblis tikrai buvo neeilinė persona, nes ant netoli restorano esančio pastato stogo įsitaisė jo asmens sargybinis – uolinis karvelis, kuris akylai stebėjo visą teritorija ir stengėsi, kad niekas netrukdytų kompanijai pramogauti:

O kompanija linksminosi kaip išmanė. Iš pradžių sugalvojo, kad smagiausia yra linksmintis lauke, paeiliui  užskrendant į vidų pasmaguriauti:

Kai tai atsibodo, draugija nusprendė, kad viduje sėdi arba tik panelės….

… arba tik ponaitis:

Taip besilinksmindami svečiai gerokai prisivaišino, o panelės dar ir pavargo bei jau susiruošė išeiti. Tik įsismaginęs ir praradęs saiką  žvirblis niekaip negalėjo atsisveikinti su restoranu ir visai nekreipė dėmesio į panelės Zylės raginimus pagaliau baigti balių:

Visi raginimai tiek gražiuoju, tiek ir piktuoju nuo žvirblio atšokinėjo tarsi žirniai nuo sienos. Todėl visai nenuostabu, kad kai pagaliau žvirblis baigė pramogauti ir visas susišiaušęs išėjo iš restorano, aplinkui nebebuvo nei gyvos dvasios:

Štai va tokios buvo Kalėdos paukščių restorane. O ir jums linkiu dar ateinančių gerų švenčių bei neprarasti saiko bešvenčiant, kad po to nereikėtų vieniems kulniuoti namo .