//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Man patinka važinėti su automobiliu rudeniniais lietuviškais keliais. Net gi tokie darganoti, krapnojantys orai man tinka. Ir visai ne todėl, kad būčiau kažkokia depresuota asmenybė, o todėl, kad tokią apniukusią ir šlapią dieną rudeniškos spalvos dar labiau išryškėja. Pagilėja kontrastas tarp tamsios kelio dangos ir vyraujančio geltonai – žalio fono. Net ir tai, kas jau parudavę, taip pat gražiai užima savo tarpinę padėtį tar juodos asfalto juostos ir spalvotos augmenijos. Tad ir šiandien prasukome senai lankytomis vietomis ir pasigrožėjome vėlyvu rudeniu.
Prasukome palei besikrapštančią iš rytinės miglos Asveją:
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Rudeniški Dubingių piliakalnis ir medinis tiltas taip pat verti dėmesio:
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Lietuviškos kalvos (kalnais dar kažkaip nedrąsu vadinti) nuo Ladakalnio irgi įdomiai atrodo, o dar sako, kad Lietuva lygumų kraštas:
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
O patys keliai pro Labanorą ir Aukštaitijos nacionalinį parką, tai nors kamerą ant mašinos stiklo kabink – labai gražu 🙂