Karas keliuose? Baikit ir neerzinkite! Kare žmonės žudo vieni kitus dėl kažkokių tikslų, nesvarbu gerų ar blogų, bet dėl tikslų. O čia – tikros, beprasmiškos žudynės, o dar tiksliau – tai banditizmas susimaišęs su debilizmu. Mes, tikriausiai, jau pripratome prie tokios, vos ne kasdieninės statistikos ir ją suvirškiname taip pat lengvai kaip ir naujienas apie tai, kaip kokia nors alia zviazda ar zviazdinas buvo pamatyti su ta ar anuo ir bla bla bla, ir t.t Perskaitome, užverčiame laikraštį, išjungiame teliką ar kompą ir visą tai pamirštame. Pamirštame, nes tai mūsų asmeniškai nepaliečia, nes mums visiškai tas pats, kad kažkas kažkur beprasmiškai žuvo. Mes ir toliau, apsižergę galingiausius motociklus, skrendame velnias žino kur ir neaišku vardan ko, šluodami viską, kas pasitaiko mūsų kelyje, sėdame už vairo girti ir spaudžiame pedalą iki dugno nardydami tarp mašinų, o kad dar būtų linksmiau, visa tai pasakojame kam nors mobiliu telefonu, kurio net nepaleidžiame iš rankų.

Visa tai yra iki to momento, kol mirtis nepaliečia mūsų artimųjų, draugų, pažįstamų ar kaimynų. Jau kadaise rašiau apie važiavimo Nemenčinės plentu ypatybes, bet tai kartojasi vėl ir vėl. Tik tai, kas ten įvyko vakar, užgriuvo mano draugus ir kaimynus. Aštuonerių metų vaikas žuvo motinos akyse vien todėl, kad kažkoks nevisprotis pavertė tą prakeiktą plentą pakilimo – nusileidimo taku. Jei atvirai, aš net nežinau kokius užuojautos žodžius pasakyti tai šeimai, nes tai taip beprasmiška, kvaila ir žiauru…

Tai nejaugi reikia kiekvienam iš mūsų susidurti su tokiu absurdu, kad suprastume: vairavimas nėra tik linksma pramoga, o automobilis ar motociklas tik mielas žaisliukas? Jei jau taip norime gauti adrenalino, išbandyti ką sugebame ar šiaip smagiai užsimušti – tai gal nuvažiuokime į kokią uždarą trasą, a?

Karas keliuose nusineša vis daugiau aukų / lrytas.lt / Kriminalai