Toks jausmas, kad ir aš kažką praradau. Labai gaila ir liūdna…

Užgeso maestro V.Kernagis (papildyta, video) / Žmonės / lrytas.lt

Jei nesate kada susidūrę su daugiabučių namų savininkų bendrijomis ir nežinote koks ten verda gyvenimas, dabar turite progą tai stebėti iš šalies, nesiveldami į visas tokio gyvenimo peripetijas.

Šiaip pati įdėja tokio bendravimo yra sveikintina, tik gerbiant savo kaimynus, reiktų tokią erdvę padalinti į viešą, kur būtų skelbiama vieša informacija, o "vidinę virtuvę" padaryti prieinamą tik registruotiems vartotojams. Juk nepuolame aiškintis visų nesutarimų rėkdami vidury gatvės.

DNSB ŽIBURYS, VERKIŲ 32, KAUNAS

Atnaujinta (22:12): neprabėgo ir dvi valandos, kaip realybės šou durys buvo privertos. Tai kad, brangieji, kina ne budet ( kaip sakė vieno filmo herojus) .

Prieš keletą mėnesių už mano namo galinės tvoros, tiesiai prieš vartelius atsirado šiukšlių konteineriai. Aišku, tai manęs visai nenudžiūgino, nes vaikščioti pro juos visai menkas malonumas. Bet kad ten aplinkiniai padarys tokį sąvartyna, net mano fantazija tuo metu tiek nenešė.

Tad noriu pareikšti "ypatingą padėką" bukiems aplinkiniams gyventojams, kurie sutempė visą savo šlamštą bei kurių vaikai tame šlamšte žaidžia. Be to "protingai" Nemenčinės valdžiai bei Vilniaus raj. šilumos tinklams už "puikiai" tvarkomą aplinką. Šiaip jau aš pasistatysiu akliną tvorą ir daugiau galiu pro tą pusę nevaikščioti, o jūs, "gerbiami" kaimynai už galinės tvoros, ir toliau galte gyventi savo šiūkšlėse bei grožėtis jomis pro savo langus. O gal įdomumo dėlei pakabinti ten kamerą ir po to išrinkti bukiausių TOP 10, kurie nesuvokia ką galimą tempti į konteinerius, o ko ne?

  Ji visiems buvo tiesiog Marytė, ir mums atrodė, kad taip bus amžinai. Tačiau vėžys padarė savo ėjimą, ir šiandien mes jos netekome. Tai buvo paprastas ir geras žmogus, kuris tyliai nugyveno savo nelengvą gyvenimą. kantriai ir sunkiai dirbo, visiškai nereikalaudamas iš kitų kokio įvertinimo ar išskirtinio dėmesio, o pats kiek galėjo padėjo kitiems. Taip pat tyliai ir užgeso.

Tačiau visai nesinori, kad prisiminimas apie tokius žmonės šiaip išnyktų. Norisi prisiminti juos tokius, kai jie buvo su mumis, kartu džiaugėsi ir linksminosi. Norisi, kad prisiminimai būtų šviesūs ir tokie išliktų ilgai.

Ilsėkis ramybėje…

 Šiaip aš neturiu nieko prieš varpus, su sąlyga, kad jais mokama naudotis. Bekeliaujant po įvairias šalis bei pačioje Lietuvoje dažnai tenka išgirsti skambant varpus. Bet tai dažniausiai sukelia malonias emocijas, net kartais specialiai praveri viešbučio langą ar sustoji gatvėje, kad pasiklausyti to skambėjimo. Neretai iš skambesio gali suprasti ar varpai linksmai skamba sveikindami vestuves ar kokios šventės proga, ar švelniai kviesdami į pamaldas tikinčiuosius, ar su liūdesiu palydėdami į paskutinę kelionę mirusiuosius. Taip yra daug kur, įvairiose šalyse su įvairiomis kultūromis ir religijomis, įvairuose miestuose bei miesteliuose ar kaimuose.

Visur, bet tik ne Nemenčinėje. Čia jie tą vargšą daiktą baladoja taip, lyg būtų išaušusi paskutinio teismo diena ar, geriausiu atveju, totoriai pultų šį vargšą bažnytkaimį, ir visi kuo greičiau privalo gelbėtis kaip kas sugeba. Vienintelis atvejis kai jis skamba ramiai – kai muša valandas. Visais kitais atvejais iš skambėjimo niekaip nesuprasi, kas ten toje bažnyčioje vyksta: gaisras, vestuvės, šventės, laidotuvės ar tai griežtas reikalavimas visiems kuo greičiau prisistatyti į pamaldas.

Tuo žodžiu, ko gero, viskas ir pasakyta. Apie 30 virš nulio praktiškai sumovė šeštadienio pasivažinėjimą dviračiais Dzūkijos parke. Šiandien virš 30 – įsviedė mane į kažkokią letargo būseną taip, kad net ofiso ir mašinos kondicionieriai nelabai tepadėjo atsigauti. Hm… Nors, keliaujant po Čekiją, vidutinis 36 laipsnių karštis nelabai apgadino smagumą. Čia tikriausiai todėl, kad tada buvo atostogos, o dabar ne. Bet tam, kad prisiminti tą metą, kai pernai Nidoje panašiu metu džiugino bet koks saulės problyksnis, padėjau į fotoalbmą pernykščius "pašaudymus" fotoaparatu.

Oficialiai pranešu, kad nuo šiandien, t.y šių metų liepos 2 d. aš atostogauju! Ir tai darysiu lygiai 31 dieną.

Valio!

Valio!

Valio!

Nežadinti, nejudinti, gaisro atveju išnešti pirmą.

Šį "gudrutį" jau antrą diena pastebiu šitaip bestovint. Reikia būti visišku daunu kad taip sugalvoti, kai tuo metu dar yra laisvų vietų mašinos pastatymui. O gal jis įsivaizduoja, kad jo senukas vertas postamento? Ir apie tokio vairavimo kultūrą jau klausimų taip pat nebekyla, nes tokie durniai su iniciatyva tikrai pavojingi.

Karas keliuose? Baikit ir neerzinkite! Kare žmonės žudo vieni kitus dėl kažkokių tikslų, nesvarbu gerų ar blogų, bet dėl tikslų. O čia – tikros, beprasmiškos žudynės, o dar tiksliau – tai banditizmas susimaišęs su debilizmu. Mes, tikriausiai, jau pripratome prie tokios, vos ne kasdieninės statistikos ir ją suvirškiname taip pat lengvai kaip ir naujienas apie tai, kaip kokia nors alia zviazda ar zviazdinas buvo pamatyti su ta ar anuo ir bla bla bla, ir t.t Perskaitome, užverčiame laikraštį, išjungiame teliką ar kompą ir visą tai pamirštame. Pamirštame, nes tai mūsų asmeniškai nepaliečia, nes mums visiškai tas pats, kad kažkas kažkur beprasmiškai žuvo. Mes ir toliau, apsižergę galingiausius motociklus, skrendame velnias žino kur ir neaišku vardan ko, šluodami viską, kas pasitaiko mūsų kelyje, sėdame už vairo girti ir spaudžiame pedalą iki dugno nardydami tarp mašinų, o kad dar būtų linksmiau, visa tai pasakojame kam nors mobiliu telefonu, kurio net nepaleidžiame iš rankų.

Visa tai yra iki to momento, kol mirtis nepaliečia mūsų artimųjų, draugų, pažįstamų ar kaimynų. Jau kadaise rašiau apie važiavimo Nemenčinės plentu ypatybes, bet tai kartojasi vėl ir vėl. Tik tai, kas ten įvyko vakar, užgriuvo mano draugus ir kaimynus. Aštuonerių metų vaikas žuvo motinos akyse vien todėl, kad kažkoks nevisprotis pavertė tą prakeiktą plentą pakilimo – nusileidimo taku. Jei atvirai, aš net nežinau kokius užuojautos žodžius pasakyti tai šeimai, nes tai taip beprasmiška, kvaila ir žiauru…

Tai nejaugi reikia kiekvienam iš mūsų susidurti su tokiu absurdu, kad suprastume: vairavimas nėra tik linksma pramoga, o automobilis ar motociklas tik mielas žaisliukas? Jei jau taip norime gauti adrenalino, išbandyti ką sugebame ar šiaip smagiai užsimušti – tai gal nuvažiuokime į kokią uždarą trasą, a?

Karas keliuose nusineša vis daugiau aukų / lrytas.lt / Kriminalai

Tai karšta, tai šlapia, labai šlapia…

P.S. Sorry už vaizdo kokybę, nes fotkinta su delniuku ir pro mažinos langą.