Ji visiems buvo tiesiog Marytė, ir mums atrodė, kad taip bus amžinai. Tačiau vėžys padarė savo ėjimą, ir šiandien mes jos netekome. Tai buvo paprastas ir geras žmogus, kuris tyliai nugyveno savo nelengvą gyvenimą. kantriai ir sunkiai dirbo, visiškai nereikalaudamas iš kitų kokio įvertinimo ar išskirtinio dėmesio, o pats kiek galėjo padėjo kitiems. Taip pat tyliai ir užgeso.

Tačiau visai nesinori, kad prisiminimas apie tokius žmonės šiaip išnyktų. Norisi prisiminti juos tokius, kai jie buvo su mumis, kartu džiaugėsi ir linksminosi. Norisi, kad prisiminimai būtų šviesūs ir tokie išliktų ilgai.

Ilsėkis ramybėje…