Kaip ir minėjau praeitame įraše, Ryga yra tas miestas, į kurį visada norisi sugrįžti.
Tad ir šiam sugrįžimui buvo dvi svarios priežastys. Pirma – puikus žiemiškas oras, o antra ir pagrindinė – šį savaitgalį ten vykstantis gatvės maisto festivalis. Skaitykite toliau
Kadangi šis tinklaraštis ilgai atostogavo, o mes tuo metu tikrai nesėdėjome namie, tai prisikaupė nemažai medžiagos, kuri turėjo būti čia paskelbta. Tad atėjo metas pasidalinti išvykų ir kelionių archyvais (net nežinau kelintą kartą kartą aš tai bandau padaryti). Istorijos bus įkeliamos nuo naujausių iki seniausių, kol viskas bus išguldyta kaip per išpažintį :).
Pradžiai – antra 2017 metų Kalėdų diena pas mūsų kaimynus latvius jų nuostabioje sostinėje Rygoje.
Skaitykite toliau
Ką gi, metų pradžia yra savotiškai gera proga pradėti daryti ką nors naujai ar atgaivinti užmestus pomėgius. Tad šia proga ir atnaujintas tinklaraštis, ir naujas išvykų sezonas bei naujai atrastos vietos Alytaus krašte.
Atvirai pasakius jau nebepamenu kiek laiko lyja. Toks jausmas, kad lyja nuo neatmenamu laikų ir tai greičiausiai niekada nesibaigs.
Bet staiga tai baigėsi, pro debesis nušvito saulė ir ruduo nušvito visomis gražiausiomis savo spalvomis. Tad susilaikyti ir neprasilėkti iki jūros vienu gražiausiu Lietuvos keliu – nedovanotinas aplaidumas. Skaitykite toliau
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Pagaliau (tai buvo prieš tris savaites) ir mes prisiruošėme aplankyti garsųjį Lajų taką prie Anykščių. Tiksliau laukėme tam tinkamo momento. Mano galva, ruduo – tinkamiausias metų laikas tokių objektų lankymui. Ne, lankytojų tokiu metu tikrai ne mažiau nei vasarą. Jų buvo pakankamai net ir krapnojant rudeniškam lietui. Ruduo, kaip jau ne kartą esu minėjęs, gražiausių spalvų metas lietuviškos gamtos kalendoriuje.
Dar truputis iš 2015 archyvo. Šį kartą buvome užsukę trumpam į Kuldigą (nors dabar būtų teisingai rašyti “Kuldyga“). Norėjome norėjome pasižiūrėti, kas pasikeitė nuo mūsų 2007-ųjų apsilankymo.
Šiaip rudeninės išvykos, bent jau man, yra pačios įdomiausios. Būtent rudenį gamtoje yra daugiausia spalvų, o permainingas lietuviškas klimatas sukuria įvairius kontrastus visame išvykos maršrute.
//embedr.flickr.com/assets/client-code.js
Toliau vyniojam laiko juostą atgal. Dar viena vieta, kurią aplankėme 2015 metų rudenį. Nors dabar kažkaip ruduo nuo žiemos sunkiai skiriasi.
Šį kartą apžiūrėjome Lino verdenės šaltinį Sirvėtos regioniniame parke.
Ką gi, judiname 2015-ų metų archyvus.
Kaip ir jau esu sakęs, pajūryje ar pamaryje mes esame dažni svečiai. Bet tai nereiškia, kad esame aplanke visas įdomias, vertas dėmesio vietas. Viena iš tokių vietų, kurią tikrai yra būtina pamatyti – Naglių gamtos rezervate esančios pilkosios kopos.
Jei užpraeitą šeštadienį Iksui teko išbandymai vandeniu, tai praeitą jam teko pademonstruoti savo pravažumo sugebėjimus. Šį kartą teko sukarti virš 100 km (viso bendras įveiktas atstumas – 650 km) Varnių regioninio parko slidžiais asfaltuotais vietiniais keliais, išdaužytais žvyrkeliais bei susipažinti su klampynėmis virtusiais laukų keliukais. Ir visa tai dėl to, kad mes sugalvojome aplankyti šiame parke esančius piliakalnius.
MariukasM.LT 