Ką gi, judiname 2015-ų metų archyvus.
Kaip ir jau esu sakęs, pajūryje ar pamaryje mes esame dažni svečiai. Bet tai nereiškia, kad esame aplanke visas įdomias, vertas dėmesio vietas. Viena iš tokių vietų, kurią tikrai yra būtina pamatyti – Naglių gamtos rezervate esančios pilkosios kopos.
Neapsikentę, kaip išsireiškė vienas radijo stoties M-1 Plius komentatorius, “vis iki galo neišauštančių dienų” niūrumo, mes visgi išsikrapštėme iš namų ir aplankėme naują pėsčiųjų ir slidininkų trasą “Ribiškių vingiai”, esančią Pavilnių regioniniame parke, Ribiškėse.
Dar vienas aplankytas latviškas pažintinis gamtos takas Pilskalnes Siguldina miško parke.
Gaujos nacionalinis parkas – tikriausiai viena gražiausių vietų Latvijoje. Čia galima rasti pačių įvairiausių dalykų: nuo istorinių Livonijos ordino pilių iki unikalios gamtos. Vien tokie pavadinimai kaip Sigulda (vis dar archyve kabo nebaigti pernai metų reportažai), Turaida, Cesis veržia rimčiau pasidomėti šia kaimynų sritimi. Tai taip skiriasi nuo Lietuvos, o ir likusios Latvijos, kad mes čia lankomės jau kažkelintą kartą ir vis dar negana, nes vis atrandame ką nors naujo. Dabar atradome Lygatnę – industrinio paveldo bei unikalios gamtos kampelį.
Štai tokią temą mes sugalvojome sau šeštadieniui, kurią mums pasufleravo Salantų regioninio parko tinklalapis, kuriame yra aprašytas toks maršrutas.
Iš tikro tai mums nebuvo kažkas naujo, o tik pakartojimas seno, prieš kokius aštuonerius metus pravažiuoto maršruto sutrumpintas variantas. Tik tada, bemigruojant iš seno kompiuterio į naują, buvo praganytos tos kelionės nuotraukos. Todėl nusprendėme, kad pasitaikė proga vėl apsilankyti tuose kraštuose ir pasižiūrėti, kas pasikeitė, kas atsirado naujo.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Dar vienas aplankytas pažintinis takas. Tik šį kartą visai nepasiruošus, tad vaizdai daryti su tuo, kas buvo po ranka, t.y. mobiliu.
Atsiradus Iksui, mūsų su Žmogučiu komanda vėl tapo labai mobili. Tuo pačiu atgimė ir savaitgalinės išvykos. Viena iš tokių ekspromtinių ir greitų, skirtų kad ir maloniam popietės praleidimui gamtoje – pasivaikščiojimas Arlaviškių pažintiniu taku, kuris labiau žinomas kaip Kadagių slėnis.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Jau vien žiūrint į čia pateiktus lietuvišką ir anglišką pavadinimus galima būtų pagalvoti apie taip pas mus paplitusias vertimo kliurkas. Tačiau tai tikrai ne kliurka, o savotiško pavadinimų dzūkinimo pasekmė, kurią jau ne pirmus metus stebiu Dzūkijos nacionalinio parko tinklalapyje. Kai tik atsirado pirma informacija apie šį pažintinį taką, tai pradžioje jis vadinosi Žackagirio, vėliau Zackagirio (toks pavadinimas naudojamas lankstinukuose), kol galiausiai tapo Dziackagirio pažintiniu taku. Panašu, kad dabartinis oficialus pavadinimas dabar yra Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1067060
Visą savaitę sinoptikai vis gąsdino, kad savaitgalis bus ne koks, tad nieko rimto šiam šeštadieniui ir neplanavome. O kai pasirodė, kad oras vis dar toks pat pavasariškai puikus, nieko daugiau nesugalvojome, kaip dar kartą pasivaikščioti Karmazinų pažintiniu taku.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=883932
Na štai, pagaliau prisiruošiau parašyti apie paskutiniąją išvykos po senai lankytas vietas dalį. Taigi, paskutinių tos dienos “lobių” ieškojome Saidės pažintiniame take, kur lankėmės ne taip jau ir senai, o tiksliau pernai pavasarį.
MariukasM.LT 