Štai tokią temą mes sugalvojome sau šeštadieniui, kurią mums pasufleravo Salantų regioninio parko tinklalapis, kuriame yra aprašytas toks maršrutas.

Iš tikro tai mums nebuvo kažkas naujo, o tik pakartojimas seno, prieš kokius aštuonerius metus pravažiuoto maršruto sutrumpintas variantas. Tik tada, bemigruojant iš seno kompiuterio į naują, buvo praganytos tos kelionės nuotraukos. Todėl nusprendėme, kad pasitaikė proga vėl apsilankyti tuose kraštuose ir pasižiūrėti, kas pasikeitė, kas atsirado naujo.

Tada mes per dieną nuo namų įveikėme beveik 1000 km, šį kartą – apie 850 km. Kaip ir tada, didžioji dalis kelionės – tai pravažiavimai iki maršruto pradžios ir grįžimas namo. Tačiau mums patinka keliauti su gerais automobiliais, tad tai irgi yra didžiosios pramogos dalis. Tuo labiau, kad kiekvieną katą gali pasirinkti vis kitokį kelią.

Šį kartą mes nusprendėme nesilankyti pakartotinai Apuolės ir Įpilties piliakalniuose, Mosėdyje ir Orvydų sodyboje, bei dar keliuose objektuose. Norėjome grynos gamtos ir pamatyti prieš maždaug 26 tūkst. metų praslinkusio ledyno pėdsakus.

Maršrutą pradėjome nuo Alkos alkakalnio, kuris yra prie pat Salantų, kurio dar nebuvome lankę ir nuo kurio atsiveria gražūs vaizdai link paties miestelio:

Pats alkakalnis puikiai tiko į temą, nes tai ne tik gan ilgai naudota pagoniškų apeigų vieta, berods iki XVII a., bet ir vienas iš paliktų ledyno pėdsakų, kuris šią kalvą ir suformavo:

Ant pačios kalvos kažkokių pagoniškos šventyklos pėdsakų vargu ar pavyktų rasti. Ten stūkso tik varganas koplytstulpis, tačiau šlaituose iš žemės kyšantys samanoti akmenys, liudija šios kalvos ledynišką kilmę:

Kitas ledyno pėdsakas, ties kuriuo stabtelėjome – Šauklių akmuo:

Įdomiausia tai, kad ant nuo šios uolienos atkirstos dalies stovi Jūratės ir Kastyčio skulptūra Palangoje.

Šis akmuo net tik rodo Šauklių kaimo pradžią, bet ir simboliškai žymi savotiška įėjimą į Ledynmečio palikimo parką. Kalbu ne tik apie tai, kad šiame kaime beveik prie kiekvieno kiemo tvoros, vartų ar pačiame kieme stūkso po vieną ar net kelis nemažus riedulius, bet ir apie prie kaimo esantį Šauklių riedulyną-kadagyną, kuris dar vadinamas lietuviška tundrą. Čia yra įrengtas pažintinis takas, kuriuo mes esame apėję prieš aštuonerius metus. Todėl galime konstatuoti, kad šioje vietoje viskas tikrai pasikeitė į gerą pusę. Dabartinis medinis takas tikrai dabar žymiai patogesnis. Tačiau svarbiausia tai, kad čia savotiškai persikeli iš įprastos lietuviškos gamtos vos ne į tikrą tundrą, kažkur šiaurėje:

Beeidamas gali net tik pamatyti įvairaus dydžio akmenų, kurie pūpso iš samanų ar kemsynų, apsupti gan skurdžios augmenijos, kurią sudaro daugiausia kadagiai. Čia akivaizdžiai matosi, kiek yra daug 26 tūkst. metų, per kuriuos šie akmenys, veikiami kritulių, sudūla, skyla ir ant jų įsikuria augalai:

Net užpelkėjusiuose ežeriukuose gali pamatyti iš vandens bekyšančius riedulius:

Bet labiausiai čia mums patiko ne tik rieduliai, bet ir aplinkui augantys kadagiai, kas ryškioje saulėje sukuria kažkokią nerealią, pirmykštę atmosferą:

Kaip atrodo kadagynas, galima pasižiūrėti ir iš aukščiau, užlipus į apžvalginį bokštelį:

Tačiau ir iš jo matosi tik nedidelė dalis, nes pati lietuviškos tundros teritorija apima apie 79 ha:

O jei čia pataikėte karštą dieną, kaip ir mes, tai, pasivaikščiojus pažintiniu taku, galima atsipūsti poilsiavietėje prie šalia esančio tvenkinio:

Įvedus kito mus dominusio objekto koordinates, Ikso navigacija tikriausiai sugalvojo mums pademonstruoti šio automobilio sugebėjimus akmenuotuose ir klampiuose laukų keliukuose. Tad kažkiek mums teko susipažinti su Šauklių apylinkėmis, kurios yra kiek toliau nuo asfaltuotų kelių. Laimei, Iksas puikiai susitvarkė su demonstracija. Tačiau Šauklių dubenuotasis akmuo liko neįamžintas, kas mus, po pasivaikščiojimo tundroje, nelabai ir nuliūdino. Tuo labiau, kad tokių senovinėms apeigoms naudotų akmenų, šiuose kraštuose tikrai yra daug.

Tuo įsitikinome kitame mūsų sustojime, kur radome ne tik tokio tipo akmenis, kurie yra prie Šilalės kaimo:

Šioje vietoje, atokiau nuo plento, yra ir kitas daug didesnis, nei visi matyti šiandien prieš tai, akmuo – tai penktas pagal dydį Lietuvoje Šilalės kūlis (žemaitiškai tai reiškia akmuo):

Jei iš šono toks akmuo atrodo jau nemažas, tai iš priekio tikrai supranti, koks jis didelis:

O jie jau kalbame apie dydžius, tai būtų tikrai nedovanotina dar kartą neaplankyti šiuose kraštuose esančio didžiausio Lietuvos riedulio – Barstyčių akmens, šalia kurio viskas labai sumažėja:

Tai buvo paskutinis maršruto punktas ir tiek apie aplankytus pralinkusio ledyno pėdsakus.

Tam, kad jums būtų lengviau rasti visas šias gamtos grožybes, tradiciškai įrašyti GPS maršrutai:

Glacial traces in Salantai Regional Park

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf

Šaukliai junipers park

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf