Jei užpraeitą šeštadienį Iksui teko išbandymai vandeniu, tai praeitą jam teko pademonstruoti savo pravažumo sugebėjimus. Šį kartą teko sukarti virš 100 km (viso bendras įveiktas atstumas – 650 km) Varnių regioninio parko slidžiais asfaltuotais vietiniais keliais, išdaužytais žvyrkeliais bei susipažinti su klampynėmis virtusiais laukų keliukais. Ir visa tai dėl to, kad mes sugalvojome aplankyti šiame parke esančius piliakalnius.
Štai tokią temą mes sugalvojome sau šeštadieniui, kurią mums pasufleravo Salantų regioninio parko tinklalapis, kuriame yra aprašytas toks maršrutas.
Iš tikro tai mums nebuvo kažkas naujo, o tik pakartojimas seno, prieš kokius aštuonerius metus pravažiuoto maršruto sutrumpintas variantas. Tik tada, bemigruojant iš seno kompiuterio į naują, buvo praganytos tos kelionės nuotraukos. Todėl nusprendėme, kad pasitaikė proga vėl apsilankyti tuose kraštuose ir pasižiūrėti, kas pasikeitė, kas atsirado naujo.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
Jau vien žiūrint į čia pateiktus lietuvišką ir anglišką pavadinimus galima būtų pagalvoti apie taip pas mus paplitusias vertimo kliurkas. Tačiau tai tikrai ne kliurka, o savotiško pavadinimų dzūkinimo pasekmė, kurią jau ne pirmus metus stebiu Dzūkijos nacionalinio parko tinklalapyje. Kai tik atsirado pirma informacija apie šį pažintinį taką, tai pradžioje jis vadinosi Žackagirio, vėliau Zackagirio (toks pavadinimas naudojamas lankstinukuose), kol galiausiai tapo Dziackagirio pažintiniu taku. Panašu, kad dabartinis oficialus pavadinimas dabar yra Zackagirio (Dziackagirio) pažintinis takas.
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1080768
Jei gero oro savaitgalinėms išvykoms nėra šalia tavęs, tai reikia keliauti ten, kur jis yra. Tokį sprendimą vakar, kai praėjo savigailos priepuolis, padiktavo mano siela – avantiūristė.
Jau atrodė, kad po vakar dienos tikrai nebesinorės niekur belstis ir sekmadienis bus praleistas bebimbinėjant namuose. Tačiau, kaip sakoma, neiškentėjome. Kur nors toli nesinorėjo, todėl vėl pasirinkome Neries nacionalinį parką ir kiek kitokį maršrutą, nei ankstesnieji. Anksčiau šiaip mūsų netraukė jokie etnografiniai kaimai, nes panašiose vietose abu esme praleidę ne vieną vaikystės vasarą. Bet šį kartą tebunie: Šilėnai – Naujosios Rėvos piliakalnis. Kaimas ir gamta – toks derinys Lietuvoje tikrai įprastas, o man įdomu, kuo šis kaimas ypatingas.
Šiaip tai nedidukas bažnytkaimis, turintis ryškią bažnytėlę:
MariukasM.LT 