Lietuviškoje blogosferoje jau kuris laikas siaučia dar vienas tarpusavio reklamos, paminėjimų, rankų paspaudimo ar pasibučiavimų (vadinkite kaip norite) virusas – “Stilingo tinklaraštininko” apdovanojimai. Tikėjausi, kad šis virusas mane aplenks, nes esu kuklus, mėgstu būti nepastebimas bei nemėgstu veltis į visokias masines akcijas.

Nė velnio, aišku kad MELUOJU ! Prastas tas tinklaraštininkas, kuris nenori, kad jo tinklaraštis būtų pastebėtas, skaitomas, komentuojamas ir įvertintas. Kitaip kam lįsti į internetą ir pildyti jį savo turiniu? Tad ir mano personos paminėjimas, atvirai sakant, maloniai paglostė mano ego .

Taigi, jei jau esu įveltas į visą šį reikalą, jaučiuosi šiek tiek įpareigotas atlikti šiam įvykiui skirtą ritualą:

1. Padėkoti tam tinklaraštininkui(-ams), iš kurio(-ių) gavai nominaciją.
2. Parašyti keletą dalykų apie save.
3. Paminėti keletą naujai atrastų, bet vertų paminėjimo tinklaraščių (bet niekas nedraudžia suminėti ir jau senai rašomus, bet vertus nominacijos).
4. Pranešti nominuotiesiems apie juos netikėtai užgriuvusį džiaugsmą.

Padėkos

Gerbiami ponios ir ponai, mieli skaitytojai, leiskite padėkoti mamai su tėčiu, šeimai, prodiuseriams bei rėmėjams ir, svarbiausia, puikiam tinklaraštininkui Grumlinui už šį “Stilingo tinklaraštininko” apdovanojimą.

Apie save

1. Kodėl MariukasM?

Slapyvardis arba kitaip Nick’as MariukasM atsirado gan senai, kokiais 1993 metais, dirbant Slovėnijoje, kai staigiai jo prireikė virtualiose konferencijose bendravimui su kolegomis. Niekas kitas tada neatėjo į galvą, o sutrumpinto pilno vardo (tikrasis mano vardas yra Marijus) mažybinis variantas dėl simetrijos papildytas raide “M”, kuri yra pirmoji mano pavardės raidė, visiškai gerai tiko. “Mariuku” paprastai nuo seno mane šaukia kai kurie seni ir artimi draugai. Galbūt mažybinis ir kiek vaikiškas slapyvardis ir sudaro nediduko ir švelnaus žmogaus įspūdį, bet tai yra tikrai ne tiesa. Tai greičiau yra savotiška ironija ir beveik tas pats, kas kokiu švelniu ir mažybiniu vardu pavadinti dramblį (kas mane pažysta realybėje, tas tikrai supras kame kampas). Ir didžiosios “M” raidės simbolizuoja ne tik simetriją bet ir savotiškus aštrius mano būdo kampus. Šiaip esu ramus ir dažniausiai pavyksta susivaldyti (jei to noriu), kai kas nors tikrai užknisa. Bet jei atleidžiu “stabdžius”, tikriausiai žinote ar bent įsivaizduojate kaip atrodo ir ką gali padaryti supykęs dramblys.

2. Apie santykius su aplinkiniais ir bendravimą

Nemėgstu dalyvauti jokiuose masiniuose renginiuose bei žygiuoti kartu su minia. Todėl nuo vaikystės negaliu pakęsti jokių pionieriškų stovyklų, sąskrydžių ir panašiai. Man labiau patinka viską daryti vienam arba su nedidele, bet gera, linksma ir profesionalia, jei kalbame apie darbą, komanda. Be to, niekada nepainioju darbinių, verslo santykių su asmeniniais, todėl draugų ratas yra tikrai nedidelis, bet laiko išbandytas ir patikimas. Todėl aplinkiniams dažnai susidaro įspūdis, kad esu gan uždaras ir nelabai linkęs bendrauti. Tačiau tai nėra tiesa, nes bendrauti mėgstu, nors ir ne su visais. Taip pat visada esu atviras naujoms pažintims su įdomiais žmonėmis. Bet su bendravimu turiu ir savotišką bėdą: jei jau mane “pramuša” ant bendravimo, tai visai lengvai galiu netyčia “užbendrauti” negyvai.

3. Aš ir pasaulis

Visada tikėjau ir tikiu, kad pasaulis yra margas ir įvairialypis, kad žmonių yra visokių ir taip turi būti. Kad viskas nėra tik juoda arba balta ir kad nėra vienos teisybės. Todėl esu pakankamai pakantus ir tolerantiškas žmogus. Tačiau kai taip vadinama “tolerancija” pradedama kišti per visus galus vos ne prievarta, aš tokiai “tolerancijai” tampu visiškai netolerantiškas. Taip pat esu visiškai netolerantiškas durnumui ir bukam užsispyrimui bei iš to išplaukiančiam bet kokio pobūdžio fanatizmui.

Visada laikausi nuostatos, kad neegzistuoja teisių be pareigų. Ir jei nori ką nors gauti, turi ir pats ką nors duoti.

Susidūręs su bjauriu elgesiu savo ar man artimų žmonių atžvilgiu, tikrai neverta tikėtis, kad krikščioniškai atsuksiu kitą skruostą. Tikrai to nesulauksite. Be jokių skrupulų galiu pasielgti taip pat ar dar blogiau. Gyvenimo patirtis parodė, kad tai tikrai veiksminga visokių niekšelių atžvilgiu.

Bet dažniausiai į viską žiūriu optimistiškai, bet tuo pačiu ir racionaliai. Bet jei susiduriu su problemomis, jas pirmiausia pradedu spręsti nuo savęs, o ne puolu kaltinti kitus ar nelemtas aplinkybes. Patikėkite, tai tikrai padeda. Nes jei jau įklimpai į kokią nors košę, tai reiškia, kad kažką kažkur pražiopsojai, neįvertinai ar padarei ne taip kaip reikėtų. Ir jei viską, ko imiesi darai sąžiningai, su malonumu, jei tikrai tiki tuo, ką darai, pripažinimas ir pinigai patys atkeliauja pas tave ir nereikia jų vaikytis bet kokia kaina.

4. Pomėgiai

Pagrindiniai pomėgiai tiesiog dominuoja šiame tinklaraštyje – tai kelionės įvairiais būdais ir fotografija. Nors daugiausia reportažų iš Lietuvos, tačiau tai nereiškia, kad nemėgstu kitų šalių. Paprasčiausiai dabar yra tas periodas, kai norisi labiau pažinti savo kraštą. Nesvarbu kur ir kaip toli, dauguma kelionių prasideda spontaniškai, be didelio planavimo. Paprasčiausiai nusprendžiama ką ir kur norime pamatyti bei kaip ten patekti. Visi kiti klausimai, kaip nakvynė, kur pavalgyti, maršrutas iki kito taško, sprendžiami vietoje, taip paliekant vietos visokiems netikėtumams ir nuotykiams, ką mes su Žmogučiu irgi mėgstame. Tačiau kaip ne keista, beveik visada pavyksta išspręsti visus paminėtus klausimus taip, kaip mes ir norėjome ar tikėjomės. Buvo vienas kartas prieš kelis metus, kai per Jonines Ventspilyje niekur neradome laisvos vietos nakvynei, išskyrus vietą palapinei, kurios tada neturėjome, kempinge. Kai buvo nuspręsta, kad palapinės ir miegmaišių reikia kaip plano B, tai buvo nupirkta. Paradoksas, kad nuo tada viso to nei karto neprireikė. Kaip supratote, mėgstame keliauti su komfortu, t.y moteliai, viešbučiai, geras ir greitas automobilis bei geri dviračiai. Kaip ir gera foto bei video įranga, nes ir darbinėje veikloje esu įpratęs dirbti bei naudotis aukštos klasės profesionalia įranga. Tad kodėl ir su pomėgiais turėtų būti kitaip, jei tai teikia malonumą?

Be viso šito, taip pat nesu abejingas kinui ir literatūrai, ypač mokslinei fantastikai ir geriems detektyvams bei istoriniams romanams. Nuo istorijos ir fantastikos mane tikrai “veža”. Taip pat negaliu ramiai praeiti pro visokius konstruktorius ir modeliukus. Tam tikrai reikia nemažai valios pastangų.

Mėgstu gerą maistą, gerą vyną ir kitus tauriuosius gėrimus. Todėl ir virtuvėje dažnai būnu ne kaip svečias.

Ką gi, manau kad užtenka apie mane ir laikas pereiti prie svarbiausios šio reikalo dalies.

 

“Stilingo tinklaraštiniko” apdovanojimai keliauja…

 

Debiuto nominacija (mano nesenai atrasti):

• Kūtvėla – rašanti “Kūtvėlos kelionės ir klajonės”. Galima sakyti gimininga siela, nes mėgsta keliauti, apie tai pasakoti ir dar parodyti. Kodėl stilinga? O ar jūs daug esate sutikę moterų, kurios pačios save išvadintų kūtvėla, a? Taigi… O bet to, pareiškimas kažkur pas mane komentaruose, kad irgi nori būti įžymi – daug pasakantis dalykas. Tad štai tau šansas . Tokius reikia palaikyti, o ir įdomaus turinio tikimasi.
• ly2kw – tai ne slapyvardis, o radijo šaukinys. Bet taip ir turi būti, nes žmogus yra užkietėjęs radijo mėgėjas, sugebantis su savo sudedamu dviračiu apkeliauti ne tik Lietuvą, gretimas valstybes bet ir tolimiausius pasaulio kraštelius, apkaišiodamas savo “lobiukais” tikrai vertas dėmesio vietas. O viso to pasekoje dar ir viską aprašantis ir parodantis. Šiaip asmenybė tam tikruose interneto ratuose yra gerai žinoma, bet blogosferoje retai mirguliuojanti. Taigi, manau, kad laikas, kaip sakoma,  į sceną.
• Leo lenox – stilinga viskas, pradedant slapyvardžiu (juk gražiai skamba), baigiant paties tinklaraščio stiliumi ir jo įdomia struktūra. Rašo tikrai gerai ir įdomiai.

Savotiškų, t.y turinčių savo stilių,  nominacija:

• VU Gidas. Visos tos senos Vilniaus nuotraukos, ištrauktos iš VU bibliotekos klodų bei malonus ir šiltas pasakojimo tonas tikrai sudaro savotiška ir patraukiantį stilių. Gaila, kad tinklaraštis kiek apmiręs, bet tikiuosi ne mano vieno paminėjimas bus gera paskata tęsti.
• bbzn – rašantis tokio pat pavadinimo tinklaraštį. Pirmiausia mane patraukė tuo, kad vėl gi bendri interesai. Pirmiausia dviračiavimas, nors aš ne toks maniakas, kaip autorius. Kažkur realiame pasaulyje dirbame toje pačioje srityje. Bet kas iš tikro yra savotiška – tai ištrykštantis vientisas, bet tuo pačiu supintas minčių apie kažką srautas, kuris skaitosi tarsi žiūrėtum pro išgaubtą butelio dugno stiklą.
• Baltuma – rašanti “Baltumos blogą”. Reikia pripažinti, kad rašo smagiai, net kai ir ant ko nors supyksta, o tekstai skaitosi lengvai. Bet tai juk ir yra geras stilius.

Nominacija “Už gyvenimo pasiekimus”

Būtų kiaulystė nepaminėti gerai ir senai žinomų, bet tikrai labai stilingų tinklaraštininkių:

• PinkCity – rašanti “Laimės paieškos rožiniame mieste”. Viskas susiję su rožine spalva: tiek paties tinkaraščio išvaizda, tiek ir autorės mintys. Ir tai tikrai stilinga !
• Salomėja – žavinga raudonplaukė smagiai rašanti irgi raudoną tinklaraštį su sunkiai ištariamu pavadinimu “Niekiviskmėjinėjimai” (sugalvok gi tu tokį). Pabandykit pasakyti, kad ši autorė neturi savo stiliaus!

Tai štai, pagaliau apdovonojimų dalybos MariukasM.LT tinklaraštyje yra baigtos. Tie, kas jau buvote pagerbti anksčiau kituose tinklaraščiuose, galite paploti naujai apdovanotiems. O tie, kas tik ką juos gavo, dabar sėda prie kompiuterio ir prasuka visą šį veiksmą iš naujo. Ir tenenusimena nepaminėtieji, nes arba jūs jau esate labai gerai žinomi, kad ir minėti jūsų čia nebėra reikalo, arba esate paminėti kitur, arba paprasčiausiai aš jūsų dar neatradau. Iš kitos pusės šis sąrašas galėtų būti labai ilgas, tad tektų rinktis ar jį rašyti, ar vis gi dar ir išeigine pasidžiaugti .