Vakar kartu su Žmogučiu apsilankėme Vilniaus knygų mugėje. Šiaip ten lankytis visai nesiruošiau, bet buvau švelniai įkalbėtas. Todėl ten vaikščiojau be jokio tikslo ir šiaip ganiau akis ir dairiausi pro fotoaparato ieškiklį.

Kadangi apsilankymas nebuvo iš anksto planuotas, tad nepasirūpinome bilietais, kuriuos galima buvo įsigyti internetu. Todėl teko atstovėti šiokią tokią eilutę prie kasų:

Laimei eilė judėjo greitai, o iš dangaus niekas nekrito. Tad nei sušalome, nei sušlapome ir gan sparčiai patekome į vidų. Čia greitai susidorojome su rūbine ir pajudėjome mažiausio pasipriešinimo kryptimi.

Ši kryptis mus atvedė į potuštę salę, kur daugiausia visko buvo skirta mažiausiems. Ten vyko kažkokia jiems skirta gyvo garso atrakcija:

Taip pat buvo ir galvosūkių kampelis, kuris taip pat nesiskundė mažųjų ir jų tėvelių dėmesiu:

Visai netoli ant sienos puikavosi Vilniaus grafikos meno centro K.Donelaičio poemos “Metai” iliustracijos:

Dauguma šio paviljono ekspozicijų buvo išdėstyta palei sienas ar kampuose, todėl jo centras buvo užimtas savotiškos kabančių knygų širmos:

Apart knygų ir galvosūkių, čia buvo galima susipažinti su senosios fotografijos technika:

Arba Animacijos dirbtuvėlėse susipažinti ir sudalyvauti animacijos gamybos procese ir pažiūrėti kaip tai atrodo:

Dar galima buvo sužinoti  kaip atrodė vaškinės lentelės ir pabandyti ką nors parašyti:

Sekantis paviljonas, kur užtaikėme vis dar bandydami išvengti pagrindinio lankytojų srauto, buvo skirtas techninės, akademinės literatūros leidykloms bei dar šiokiems ir tokiems mane sudominusiems dalykams.

Tik įėjus pro duris, mano dėmesį patraukė žemėlapių leidykla, o tiksliau jos pristatytas elektroninis Lietuvos Geografinis žemėlapis 1:50000:

CD kaina pasirodė tikrai patraukli, t.y. 14.50 LTL. Ir jau norėjau ji čiupti, bet visgi paprašiau pademonstruoti ką su juo galima nuveikti. Galimybės tikrai atitiko kainą. Tai tik elektroninė versija popierinio žemėlapio, kur veikia paieškos sistema. Iš jo negalima paimti dominančių objektų koordinačių ir perkelti kitur, o be to jis neturi atnaujinimo galimybių. Tad kai pasens, teks pirkti kitą CD. O aš visai nesiruošiu kaupti tokių CD kolekcijos. Ir tai, kaip jį aš galiu panaudoti savo poreikiams, tą patį galiu padaryti ir su Maps.LT sistema.

Dar vienas technologinis dalykas, kuris mane sudomino, tai fotografijos perkėlimo ant drobės sistema:

Sumanymas tikrai fantastinis, o ir ant sienos kabanti drobė kartai yra žymiai geriau nei šiaip atspausdinta nuotrauka ant foto popieriaus ir supakuota į rėmelius.

Labai patiko siena, primenanti saugojimo kameras, kur už durelių slėpėsi ten pristatomų knygų iliustracijos:

Jau beišeidamas iš šitos salės, pakeliui stabtelėjau prie Vilniaus knygrišių gildijos stendo, kur buvo pristatyta senoji knygų ryšimo technika ir parodyti šio proceso etapai:

Bet pagaliau atėjo laikas apsilankyti pagrindinėje mugės salėje, kur susikoncentravo ne tik pagrindinės visokios literatūros leidyklos bei pardavėjai, bet ir pagrindinė lankytojų masė. Žmogutis, kuris turėjo, kaip vėliau paaiškėjo, aiškų apsilankymo čia tikslą, iš karto nuvairavo jam reikiam kryptimi ir dingo man iš akių. O aš, kadangi jokių tikslų čia neturėjau, pasileidau į laisvą plaukiojimą žmonių jūroje ir leidausi nešamas visokiausių srovių. Pradžiai mane srovė priplakė prie knygomis nukrauto kažkokio prekystalio, kur prekyba tiesiog virte virė:

 

Paskui užsikabinau už neaišku kodėl čia stovinčių senovinių motociklų:

Kokio velnio jie čia stovi aš išsiaiškinti nespėjau, nes žmonių srovė mane nunešė į salės pakraščius, kur viename kampe buvau priplaktas prie stendo su šiuolaikinėmis elektroninėmis mokymo priemonėmis:

Supratau, kad jei daugiau nenoriu būti nešiojamas panašių srovių, reikia vengti knygų rojų, kurie sutraukia didžiąją masę žmonių, kaip pavyzdžiui šitas:

Tad pradėjau rinktis ne pagrindinius praėjimus, o šoninius. O ten irgi buvo ką pamatyti, kad ir interaktyvios, lietimui jautrios lentos pristatymą:

 

Pristatymas daugiau buvo įdomus vaikams nei suaugusiems. Nors tai pagaliau turėtų pabaigti juodos lentos ir kreidos erą.

Dar viename praėjime užtikau stendą, kur mano blaškymasis po mugę įgavo prasmę. Iš ten atsišvartavau nešinas dviem knygomis: “Lietuvos dvarai”, kurios kaina buvo dvigubai mažesnė nei prekyboje ir “Lietuvos pilys ir tvirtovės”, kurią pervertęs nusipirkau net nežiūrėdamas kiek ji kainuoja.

Po to pakeliui aptikau iš kažkokio angliškų knygų stendo (ko ir reikėjo tikėtis) išeinantį Žmogutį, su knyga po pažasčia. Taigi, tapo aišku, kad mums nebėra ką čia veikti, tad patraukėme apžiūrėti S. Brunzos Cadillac automobilių ekspozicijos senajame LitEXPO pastate. Bet tai jau kito įrašo tema.

Tai tiek mano įspūdžių iš šių metų Vilniaus knygų mugės. Ir jei trumpai, tai man visai patiko, o ir įdomu buvo.