Žiema, kai turi žymiai daugiau laisvo laiko, yra pats tas metas nubraukti dulkes nuo kai kurių dalykų, kuriems kažkada to laiko neužteko. Taip atsitiko su praeitais metais spalio mėnesį vykusiu renginiu „Ti voglio bene mia Alfa Romeo!“ (it.„Myliu tave, mano Alfa Romeo!”), kurį surengė “Autobrava” savo klientams, tarp kurių esu ir aš.
Sakykit ką norit, bet amerikiečiai galbūt nelabai moka gaminti automobilių kasdieniniam gyvenimui, bet puikiai moka juos perdarinėti ir pritaikyti savo pomėgiam. Europietiški ir azijietiški šalia tokių atrodo kaip vargani giminaičiai, nežiūrint savo techninio pranašumo.
Su tokiu ir aš norėčiau keliauti, o ir kasdien važinėdamas Lietuvoje, jausčiausi tikrai saugesnis. Visureigis šalia tokio jau būtų kaip ir nebeįdomu 
.
Daugiau apie tokius automobilius galite pasiskaityti čia:
Šiemet Alfa Romeo švenčia savo 100 metų jubiliejų. Truputis video apie šio nuostabių automobilių gamintojo istoriją.
Apie Spider:
Iš tikro šio automobilio gamintojo istorija turtinga, nuostabi, nors ir vingiuota. Tačiau smagu, kad Alfa Romeo automobiliai neliko kažkur istorijoje tik kaip prisiminimai, bet ir šiandien džiugina akį savo išvaizda ir maloniai stebina savo savybėmis. Štai kodėl ir aš su malonumu vairuoju vieną iš tų nuostabių gražuolių – Alfa Romeo 156 V6.
P.S. Šią medžiagą paruošė Alfisti.com kartu su Museo Storico.
Bevaikštinėjant po miestą susikaupė tokia pamatytų klasikinių automobilių mikro kolekcija, kurią ir noriu parodyti atskiru įrašu. Nuotraukoje viršuje senas Mercedes Benz S-Class.
Kartais pagalvoji, kad kaip nedaug tereikia nuotaikos pagerinimui. Štai paprastas šios dienos pavyzdėlis:
Su reikalais teko vidurdienį apsilankyti šalia “Europos“ prekybos centro. Vilniečiai tikrai puikiai įsivaizduoja kaip ten “paprasta“ tokiu metu rasti laisvą vietą parkingui. Beslenkant gatve, pamačiau kitoje pusėje laisvą plyšį, bet, norint ten sustoti, buvau priverstas apsisukinėti. Man bemanevruojant, į tą vietelę čiūžtelėjo Honda. Dar tik pagalvojus apie tai, kaip man apmaudžiai nepasisekė, Hondos vairuotojas gestu manęs pasiteiravo ar tik nebuvau ir aš ten nusitaikęs. Man teigiamai palinksėjus, jis iš ten pasitraukė ir prisiparkavo kitoje vietoje. Likau tikrai maloniai nustebęs, o nuotaika, kuri buvo ne kokia dėl subjurusio oro, gerokai pasitaisė.
O dabar rašau ir galvoju, kad štai toks dėmesys kitam, mandagumas, pas mus keliuose, gatvėse tapo kažkokiu gan retu, išskirtiniu reiškiniu. Elementarus chamizmas, nesiskaitymas, nepagarba vienas kitam, kažkoks nesveikas pyktis arba kitų abejingumas ir tokių reiškinių tolerancija tapo kasdieniu, įprastu reiškiniu, tokia nesveika elgesio norma. Todėl visai nenuostabu, kad kitam, jautresniam žmogui vairavimas daugiau asocijuojasi su stresu nei su malonumu, nors, atrodo, tiek nedaug tereikia, kad būtų atvirkščiai. Ir, kas svarbiausia, tai visiškai nieko nekainuoja, nepriklauso nuo politikų, valdžios ar kažkokios krizės, o tik nuo mūsų pačių. Paprasta.
Gražūs, stilingi ir galingi automobiliai, dinamika ir greitis – visai tai daug kam (ir man tame tarpe) asocijuojasi su vairavimo malonumu. Bet kai pravažiuoji vos neliesdamas ratais ant kelio tysantį kažkieno lavoną, kuris, kaip nebūtų gaila, yra savotiškas perspėjimas ir priminimas, kad visas šis reikalas turi savo ir tamsiąją pusę. O tu, sėsdamas už vairo, turi tai prisiminti ir suvokti, kad taip pat esi viso šito dalis.
Itališka alternatyva – būtent toks pavadinimas jus pasitinka pirmame reklaminio bukleto apie Alfa Romeo 159 puslapyje. Jei alternatyva laikysime tai, kad šio gamintojo modeliai visada pasižymėjo tiek išvaizdos, tiek ir važiavimo ypatybių savotišku išskirtinumu savo „bendraklasių“ tarpe, tai toks apibūdinimas – pats tas. Tačiau man jau nebereikia įrodinėti Alfos išskirtinumo. Taigi, kai šį antradienį ėjau bandyti Alfa Romeo 159 2.4 JTDM Distinctive su mechanine 6 pavarų greičio dėže, mano galvoje sukosi tik vienas klausimas: nežiūrint naujos išvaizdos, kuri tikrai man patinka, ar tas automobilis ir važiuojant vis dar Alfa, ar tai yra žingsnis pirmyn lyginant su maniške Alfa Romeo 156 V6? Tad, sutvarkius keletą formalumų (automobilį gavau valandai ir be palydos), su vadybininke patraukėme link vidiniame UAB „Autobrava“ kieme stovinčio automobilio.
Tie, kas mane pažįsta jau senai ir skaito mano rašliavas, tikriausiai labai stebisi, kad per tiek laiko, kiek rašau tinklaraštyje, nebuvo nė žodelio apie automobilius. Jie tikrai žino, kad automobiliai yra vienas iš mano pomėgių, kad aš esu savotiškai jų apsėstas, tiesiog dievinu galingus ir greitus aparatus ir man patinka juos vairuoti. Kita vertus, jie taip pat žino, kad nemėgstu kasdienių ir nuobodžiai atrodančių automobilių, kurie neturi kokio nors užkabinančio perliuko. Kaip ir nekasdieninė išvaizda man taip pat yra svarbu, kad sėdęs už tokio automobilio vairo aš nenuobodžiausiu. Paprastai tariant, man patinka taip vadinami “driver car”, t.y automobiliai kurie skirti vairavimo malonumo patyrimui. Todėl dabar važinėju su Alfa Romeo 156 V6. Bet nežiūrint mano savotiškos meilės alfoms, aš nesu abejingas ir kitoms markėms, ypač jei jos turi ką įdomaus pasiūlyti. O be to gyvenimas yra įvairialypis, tad norisi pabandyti ir ką nors kitokio, su mintimi, kad tai gali tapti sekančiu mano automobiliu. Kadangi įžanga gavosi ir taip jau ilga, tai leiskite jums pristatyti…
MariukasM.LT 