Nors dar vis ištaikau laiką ir orą pasivažinėjimams ant dviračio, bet mintys vis labiau krypsta link sekančio dviračių sezono. Dėliojasi galimi maršrutai ar perkeliami šiaip metais neįgyvendinti planai. Kas be ko, galvojama ir apie įrangos patobulinimą ar atnaujinimą. Mąstant apie įrangą ir dviračio tobulinimą, kaip ir, ko gero, kiekvienam dviratininkui, iškyla klausimas dėl prisegamų (clipless) pedalų naudojimo.
Nuo pat pradžių su dabartiniu dviračių važinėju su platforminiais pedalais. Tokie buvo ir ant ankstesnio dviračio. Kadaise, labai senai, važinėjau prisisegęs su rusišku turistiniu dviračiu. Tas turėjo dirželiais prisegamus pedalus (toe clips). Ir man patiko, nes kojos neslysdavo nuo pedalų, kas tikrai buvo gerai važinėjant ilgesniais atstumais. Tačiau tai buvo ant asfalto. Bet va su kalnu dviračiu – visai kita istorija. Čia ne tik asfaltas, žvyrkeliai ar miško bei laukų keliukai, bet ir gan sudėtingi takeliai. Be to, dviratis naudojamas ne tik savaitgaliniams pasivažinėjimams gamtoje, bet ir šiokiam tokiam pasportavimui. Todėl ir kyla klausimai ar tikrai man jų reikia.
Bandžiau kažkiek pasiskaitinėti internete, tačiau ten vienareikšmiško atsakymo neradau. Vyrauja nuomonės tiek vieno, tiek kito atvejo naudai nuo gan rimtų, paremtų kažkokiais palyginimais testais ir panašiai, arba iš serijos “PC vs Mac”, “Nikon vs Canon” ir t.t. Be to, pakeliui rasti vaizdeliai su lūžusiais kaulais po pasivažinėjimų su prisegamais pedalais, o ir paties patirti nuotykiai, kai tikrai džiaugiausi, kad kojos neprisegtos, taip pat motyvacijos tokius naudoti tikrai neprideda. Tačiau vis tiek rūpi.
Aiškiai suvokiu, kad gero kalnų dviračio valdymo reikia išmokti su platforminiais pedalais, bet su prisegamais daugelį dalykų padaryti yra lengviau ir paprasčiau. Vienu žodžiu, dilema iš serijos “būti ar nebūti”.
Jei vis gi svarstyklių lėkštė nusvirs prisegamų pedalų naudai, vėl galvaskausmis, o gi kokius pedalus ir batus pasirinkti. Vėl nemažai naršymo internete ir kažkiek pokalbių su turinčiais tokią patirtį. Tad, turint omeny, kad mano kelių sąnariai yra jautrūs, bent jau apsisprendžiau dėl pedalų ir gimė šioks toks sąrašiukas:
1. Time ROC Atac
Labiau patinka “S” versija, bet labiausiai “Carbon”, kurios jau nėra 2012 metų kataloge, bet dar galima įsigyti internetinėse parduotuvėse:
Čia ir korpusas tvirtesnis, ir atrodo geriau.
2. Time Atac Alium.
Gaminami nuo 2004 metų, bet irgi jau nėra kitų metų kataloge. Praktiškai vienareikšmė nuomonė dėl tvirtumo, patikimumo, ilgaamžiškumo. Minusai svoris ir nėra reguliavimo galimybių, nors klausimas ar to tikrai reikia. Svoris taip pat nėra man labai aktualus, nes tai visiškas mizeris, palyginus su mano paties svoriu, kuris yra šiokia tokia problema.
3. Look Quartz
Lengviausi savo kainos segmente. Juos man rekomenduoja tie, iš ko pirkau savo dviratį. Kliūna, kad nėra reguliavimo galimybės, o ir batų pritaikymas reikalauja daugiau pastangų, nors tai greičiau požiūrio klausimas. Galbūt mano dviračiui labiau tiktų baltos spalvos, tik klausimas kaip jie atrodys po ilgesnės eksploatacijos:
Dar liko apie batus.
Tai tiek klausimų ir pamąstymų šia tema. O jūs rėžkite savo nuomonę, bet ne iš serijos “dauguma ar profesionalai taip daro”. Domina asmeninė patirtis ir pamąstymai.
MariukasM.LT 
nuo tada kai pradėjau naudoti klipsus (turbūt jau daugiau nei du metai) su kitokiais pedalais važinėjimo nebelai įsivaizduoju. tik tiek, kad pas mane cyclo cross dviratis, o naudojamas kaip road arba turistinis.
pedalai time rxs.
Vis gi, kas geriau, palyginus su paprastais? Man bent jau su toe clipsais buvo stabilumo jausmas ir kažkiek atsilaiduodavo raumenys, nes nereikėjo pastangų kojos laikymui ant pedalo. Minant į kokį kalniuką, kalima buvo ir trūktelėti pedalą į viršų, o ne tik spausti žemyn.
man privalumas, kad įpratus net tik minti, bet ir traukti, ženkliai padidėja vidutinis greitis; dirba daugiau raumenų grupių ir todėl ne taip greitai pavargsta kojos; greičiau startuoji.
minusai: esi prisirišęs prie dviračio; jei batai ne mtb, tai nepatogu vaikščioti (tiksliau mano road batai vaikščiojimui visiškai neskirti); nugriuvus ir neatsisegus pedalams yra tikimybė gauti didesnę traumą (nors kiek kartų griuvau, o tai nutiko nemažai kartų, pedalai visada atsisegė).
Griuvai dėl to, kad nespėjai atsisegti ar dėl ko nors kito ?
buvo keli griuvimai ir dėl nespėjimo atsisegti, ypač pačioje pradžioje važinėjimo su klipsais. dabar, pripratus su tokiais pedalais važinėti, kojos automatiškai atsisega.
o kiti griūvimai, tai arba kerėpliškumas :D, arba situacijos neįvertinimas, arba kelių ereliai automobilistai.
jei sanariai jautrus pagalvok apie Eggbeater’ius arba Candy > http://www.crankbrothers.com/pedals_eggbeater.php
del griuvimu kaip taisykle pas visus buna po kelis nusivertimus isskirtinai del pedalu. issisegi viena puse, sustoji, vertiesi i kita 🙂 visais kitais atvejais labai sunku ivertinti ar laisva koja turetu kazkoki teigiama poveiki griuvimo eigai. kai paskutini karta rimtai nusiverciau nuslydo priekinis ratas per gelezinkelio begi kaip per leda, nors greitis buvo nedidelis, sureaguoti visai nespejau.
batai… kuo kietesnis padas, kuo koja tvirciau “sedi“ bate, tuo daugiau energijos perduodama. suprantama pasivaikscioti su nesilankstanciu padu nelabai malonu, bet tam jie ir neskirti. pasiskaityk apie Mavic Mantra, toks tarpinis variantas, manau tau tiktu. The sole has a carbon insert to transmit as much power as possible to the pedals. I like this blending of XC and AM. The carbon insert doesn’t get in the way of walking in these shoes any more than in other stiff bike shoes, and they are quite comfortable for some walking – I hiked a couple of very hard miles in the Rocky Mountains in these. That being said, if you know you are going to be walking a huge amount, then there are other shoes that are better suited for that. > http://www.bikerumor.com/2010/11/03/mavic-mantra-all-mountain-cycling-shoes
kas kaip veikia > http://imageshack.us/photo/my-images/39/31918026448702358790411.jpg
EggBeateriai irgi buvo svarstomi, bet atmesti dėl nepatvarumo. Taip pat nepatiko, kad neturi kiek didesnio ploto sąlyčiui su batu, o kad nejausti hot spoto po padu, reikia kieto pado. Candy variantas nepatiko savo išvaizda.
Dėl sąnarių, tai kaip “draugiškiausi“ kol kas Time vienareikšmiškai. O ir jie man kol kas labiausiai patinka 🙂
Batai – labai kietų tikrai nenoriu. Greičiau tiktų trek&trail tipo batai, kurie tinka ir minimui ir ėjimui raižyta vietove. Kadangi ir normaliam gyvenime man geriausiai tinka vokiška avalynė, tai ir dabar akys krypsta link Vaude.
ar turetu rupeti nepatvarumas, kai dabar EggBeateriu warranty 5 years? suprantama jei svarstai apie paprastus turistinius batus, salycio plotas svarbus kriterijus.
naudoju labai kietus ir tikrai nera jokiu bedu kiek reikia “pasivaikscioti“ i neivaziuojamus kalnus. visa kita laika reikia minti 😀
5 metai garantija – tai ne garantija, kad nebyrės, o kad galbūt pakeis nemokamai 🙂 Nežinau, nes nesinaudojau, o remiuosi tik tuo, ką apie juos perskaičiau. Aišku, ir to negalima priimti už gryną pinigą. O bet tačiau, vis gi man norisi, kad pedalas būtų kažkas truputį daugiau, nei ašis su klipsais 🙂 Bet kokiu atveju, tai jau labiau skonio reikalas.
3 metus naudoju kiaušinplakius, batus išskirtinai tik kietu padu – jokiu problemų nematau. važiuojant kalnų dviračių norėtųsi švelnesnio išsegimo nei šitie, bet shimano, nors nebandžiau, bet jie manęs netraukia kaip canon ir audii – tiesiog tautovežiai pilkąjai miniai, nors niesakau, akd jie yra blogi. vis daugiau mtb’istų pastebiu su look’u, tad ir pats apie tokius galvoju naujam 2012 metų sezonui, bet shimano tikrai net nesvarstau imti. blogiausiu atveju liksiu proe crank brothers. kalbant apie patvarumą, myli-nemyli, minant iki ~20 km per dieną su pafotkinimais tai turėtų būti giliai px, imho. o kad reikia įsegamų, čia kaip su tuščiais kaliošais važinėti.
Jei kalba eitų apie minimą ik 20 km su pafotkinimais, tai nebūtų šios temos visai 🙂
Mano pedalai: http://www.vasare.lt/preke/pedalu-komplektas.347/
Batai: paprasti kedai.
Man užtenka ir tokių, ant dviračio nesportuoju ir nelenktyniauju.
Irgi variantas, bet ne MTB 🙂
Pirmam kartui visvien nepataikysi, todel gali pirkti pagal myliu-nemyliu. As pirmam pasidariau isviso toki varianta: pasiemiau dvipusius pedalus. Vienoje puse klipsas kitoje standartine plokstuma. Kai matau, kad minsiu tai bata i klipsa ikisu, kai vaziuoji-stoji, tai plokstuma.
O del batu, tai paziurek geriausiuis kaledinius ispardavimus. Nusipirksi vienus ir tada suprasi kodel nori kitokiu.
Pas mane pati MTB batai, todel galiu vaikscioti nors ir labai kieti. Del tupornos isvaizdos galvos nesuku. Tiesa pasiziurek, kad smelio netrauktu i batus, o tai kas 10 km stosi ir pilsi smeli is batu.
Beje dar ir susireguliuoti batus gali buti problematiska. As niekaip nerandu sau pozicijos, gal kokius 5 variantus pabandziau. Nes kol kojos pailsejusios vienaip mini, kai pavargsta jau noretum kitaip koja padeti ant pedalo. Todel man toks dvipusis pedalas visai nieko, kai norisi kojas pamankstinti, nors turbut visvien pedalus keisiu, nes be geru pusiu turi ir minusu. O minusas, tai pedalu vartymas, kol klipsa uzkabini.
Man bent jau pirma reikia apsispręsti ar reikia prisegamų 🙂 Jai reikia, teks rinktis kurie labiau patinka ir į kuriuos lengviau pataikyti. Dėl smėlio batuose, patirties per akis, tai tikrai žinau kokių nenoriu 🙂
Atgalinis pranešimas: MariukasM.LT » Atsakymai į klausimus kitam dviračių sezonui