Vartau aš šiandien savo pamėgtą lietuviškų tinklaraščių turinio agregatorių Blogeriai.net, skaitinėju ir žiūrinėju, ką naujo prirašė skaitmeninės plunksnos broliai kai staiga akys užfiksuoja labai jau pažįstamą vaizdelį, kuris kadaise iliustravo vieną iš mano reportažų:
Hm… Nuotrauka mano, bet va tinklaraštis ir tekstas prie jos tikrai ne mano.
Šiandien šios kompanijos dėka vėl pasijutau vertinamu klientu nežiūrint to, kad pas juos tvarkau savo tikrai ne pirmos jaunystės Alfą. Ryte kiek “apsirgusį” mašinuką pridaviau į servisą, bet kaip visada aš esu žmogus, kuris pastoviai skuba. Tad ir šis kartas buvo ne išimtis, nes už nepilnos valandos turėjau būti svarbiame susitikime. Imti kito automobilio kaip praeitą kartą, nebuvo prasmės, nes jis vis tiek stovėtų visą dieną prie ofiso. Sprendimas buvo rastas akimirksniu, t.y iki darbo aš nuvažiavau su savo automobiliu, o mane lydėjęs serviso darbuotojas jį paskui nuvarė atgal į servisą, pakeliui atlikęs savotišką testinį važiavimą, gal dar kas išlis. Štai kodėl aš mėgstu šią atstovybę ir jei pirksiu naują automobilį, tai norėčiau Alfos, bet gaila, kad šis gamintojas kol kas neturi padidinto pravažumo modelių.
P.S. Galite tai laikyti reklama, bet manau, kad jie jos nusipelnė.
Man nepatinka, kai man telefonu paskambina Omnitel vadybininkė ir greitakalbe išberia pasiūlymus dėl sutarties pratęsimo ir mokėjimo plano keitimo. O kai paprašai tai atsiųsti elektroniniu paštu arba pasisiūlai, turint laisvesnio laiko, užsukti į saloną ir ten aptarti sąlygas, tau pareiškia, kad to padaryti negalima ir pasiūlymas galioja tik šiomis dienomis. Visa tai pradeda priminti istorijas su “lochotronais”. Kodėl? O gi todėl, kad taip esi spaudžiamas priimti sprendimą “ant karštųjų”. Mano manymu, rimtoms kompanijoms taip elgtis nederėtų, o ir aš nepakenčiu, kai man bando prastumti pasiūlymą greituoju būdu. Aš tikrai nesėdžiu nuo ryto iki vakaro prilipęs prie Omnitel svetaines ir neseku visų naujienų, nes tai man yra antraeilis dalykas. Tačiau jei jau gaunu pasiūlymą, aš noriu jį ramiai apsvarstyti, palyginti su kitais variantais ir pasirinkti sau labiausiai tinkamą. O jei ir toliau bus taip tęsiama panašiu stiliumi, teks keisti operatorių.
Šiandien ryte, bevažiuodamas į darbą, Nemenčinėje, prie seniūnijos pastato pastebėjau kažką iš pirmo žvilgsnio panašaus į policijos patrulį:
Tiesiog “super cool”.
Šiandien, apsipirkinėjant Žirmūnų RIMI, akys užkliuvo už ant pakuočių perklijuotų kainų. Aš, kaip pakankamai smalsus žmogus, neiškenčiau nepabandęs pažiūrėti, kas slypi po naujai užklijuota kaina. Patenkinus savo smalsumą, kilo mintis, kad kažkas nusprendė, kad ta pirminė kaina yra per daug jau gerai, todėl užklijavo savo variantą. Štai ir pasidarė įdomu, kurie čia taip nusprendė: gamintojas ar pardavėjas?
Nors paprastai visada skeptiškai žiūriu į visokias viešųjų ryšių akcijas, tačiau šį kartą nusprendžiau prisidėti prie IKI rengiamos akcijos, kurios pagalba renkami pinigėliai kalėdinėms dovanėlėms vaikams iš mažiau pasiturinčių šeimų, Jei galima kam nors suteikti nors truputėlį džiaugsmo, tai ko dėl to nepadarius taip paprastai?
Tereikia paspausti ant skydelio, esančio šio tinklaraščio šoninėje skiltyje, ir sąskaita pasipildys 5 centais. Todėl nepasididžiuokite, užeikite į tinklarašti bei spustelėkite ant skydelio. Gal Kalėdos kažkuriam vaikui bus truputi linksmesnės? 🙂
Vakar, penktadienį, tikrai buvau labai maloniai nustebintas. Tačiau apie viską iš pradžių.
Prieš kelias dienas pastebėjau, kad mano Alfos akumuliatorius kiekvieną rytą vis sunkiau ir sunkiau sugeba pažadinti automobilio variklį. Todėl suplanavau, kad po darbo ir suplanuoto susitikimo, užsuksiu į Autobravos servisą ir pasikeisiu bemirštančią bateriją. Deja, vidudienį, susiruošus keliauti į susitikimą, automobilis nebeužsivedė. Likus valandai iki susitikimo pradžios aš, su pro šalį važiavusio taksisto pagalba užvedęs variklį, jau stovėjau prie atstovybės serviso priėmimo stalo ir pasakojau savo bėdas. Nors ir nebuvau iš anksto susitaręs, automobilis tuoj pat buvo paimtas. Bet kaip ten bebūtų, per tą laiką tikrai nebūtų viskas patikrinta ir pakeista. Todėl jau norėjau skambinti ir atsiprašyti dėl apmaudaus vėlavimo. Taip ir būčiau padaręs, jei priėmimo darbuotojas, kuris pastebėjęs mano nusivylimą ir prastą nuotaiką, nebūtų pateikęs savotiško siurprizo. Jis staiga kažkur išbėgo, o jau po kelių minučių aš jau sėdau į naujitelaitį Fiat Bravo, kurį gavau kaip ir savotiškam bandymui. Taigi, mano susitikimas buvo išgelbėtas, o kokius įspūdžius paliko automobilis, aprašysiu kiek vėliau.
O dabar tikrai noriu nuoširdžiai padėkoti Autobravai ir jos darbuotojams, kad jie jau keturis metus tvarko mano ne pirmos jaunystės automobilį, ir aš tikrai negaliu skųstis nei aptarnavimo, nei darbo kokybe. O vakar aš tikrai pasijaučiau svarbiu šios kompanijos klientu. Galite tai pavadinti reklama, bet jie tikrai to nusipelnė 🙂 .
Šiandien pasijutau kiek įsipareigojęs pratęsti vakarykštę istoriją su objektyvu. Kodėl? Atsakymas – sulaukiau skambučio iš Fotofabriko. Juos tikrai užkabino tai ką parašiau ir jiems rūpi firmos reputacija. Šiaip nesu linkęs pasakoti pokalbio detalių, galių pasakyti tik tiek, kad ir jie suprato situacijos su kainų skirtumu kurioziškumą ir pažadėjo kaip nors tą dalyką kompensuoti 🙂 . Kaip ir sakiau anksčiau, reikalas ne piniguose, o moralinėje satisfakcijoje. Taigi, pačią reakciją bei pokalbį jau būtų galima pavadinti tokia satisfakcija. Kaip dėl pasiūlymo – žiūrėsim kaip jiems seksis. Bet kokiu atveju Fotofabrikas iš manęs užsidirbo kažkiek teigiamų karmos taškų savo naudai. Bet jei apskritai, tai visgi problema lieka, t.y. Lietuvoje tikrai sunku įsigyti rimtos įrangos, net ir garsių firmų. Apie tai jau anksčiau rašė Nezinau.lt. Tad jei tokios tendencijos išliks ir ateityje, tai negelbės net ir geras bendravimas su klientais, nes jie paprasčiausiai nukeliaus pas tuos, kurie turi ir gali greitai pristatyti norimą prekę.
P.S. O šiaip man vis viduje kirba toks niekšiškas klausimėlis: o jei nebūtų šio tinklaraščio ir aprašytos istorijos, tai ar sulaukčiau skambučio? Įdomu gi 😉
MariukasM.LT 