Sekantis sustojimas – Glitiškių dvaras. Pasirodo, kad tiek pats dvaras, tiek ir pati gyvenvietė yra žinomi nuo seno, o ir visokių čia įvykių bei istorijų būta. Čia tik aš apie tai nieko nežinojau, o buvau tik viena ausimi girdėjęs, kad čia esama dvaro. Na, bet to pakako, kad bemąstant kur patraukti iš Pikeliškių dvaro, mes atsidūrėme būtent čia.
Surasti dvarą tikrai nebuvo sunku. Pakako nuo senojo Molėtų plento, už Paberžės, pagal kelio ženklą pasukti į Glitiškes ir pavažiuoti pagrindine gatve iki galo. Pirmiausia, tik išlipus iš automobilio, mus pasitiko toks savotiškas ūsuotas “gidas”, kuris truputį mus palydėjo bevaikštinėjant apie dvarą, o paskui patraukė savais keliais:
Galiu iš karto pasakyti, kad patys dvaro rūmai tikrai skiriasi nuo daugumos Lietuvos dvarų savo stiliumi. O be to, dar matosi, kad ši sodyba išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus, nors pastate yra įsikūrė kultūros centras ir biblioteka:
Akivaizdu ir tai, kad stengdamiesi pasigerinti savo aplinką, kažkokie “gudručiai” nelabai rinkosi priemones kaip tai padaryti:
Nors tuo pačiu bent jau stengtasi kažkiek papuošti pačią aplinką:
Bet tikras pastato nuniokojimo mastas pasimato jį apėjus nuo ežero pusės. Ten, kur tikriausiai buvo viena gražiausių pastato pusių, riogso va tokie įrenginiai ir priestatai
Tai, ko gero, labiausiai iliustruoja tą iki skausmo pažįstamą sovietinį požiūrį į kultūrinį ir architektūrinį krašto paveldą.
Su kitais dvaro pastatais dar blogiau.
Dvaro lobynas:
Dvaro svirnas:
O apie parką ir kalbėti nebėra ką. Tačiau čia yra gražių dalykų. Kad ir didelis bei gražus Glitiškių ąžuolas:
Kuris yra vaaa tokio storumo:
Bestovėdamas ant Širvio ežero kranto sau mintijau apie tai, kas geriau: ar kai va taip “perdirbat” palaikoma šiokia tokia dvaro gyvastis, ar jis stovi apleistas ir “miręs” belaukiant geresnių laikų, kai bus galimybės jį atrestauruoti, ar kad dvaras būtų perleistas į privačias rankas su rizika tapti dar viena uždara privačia valda? Sunku nuspręsti, nes spėliojimas “o kas gi būtų jei…” yra dar labiau miglotas nei tos dienos ežero paviršius:
MariukasM.LT 
Gerai, kad negąžino – būtų suniokotas negyvai, kaip daugelis mano matytų 😦
Bet tokia vegetacija irgi ne išeitis.
Ei, bet gi turėsime Guggenheimo laivą, o visi dvarai – tegu palaukia… Tokia ta lietuviška realybė 🙂
O kodėl gi neturėti? Realybė tai ne vien lietuviška. Tai galima pamatyti ir kitose šalyse, kurioms teko patirti tai, ką patyrė ir Lietuva.
Deja realybė tokia, kad dvarai sutvarkomi tik tada, kai atiduodami verslui ir dvaruose įkuriami restoranai, viešbučiai ir pan.
Tame nieko blogo nematau, nes išlaikyti dvarą, jau nekalbant apie jo atstatymą ir sutvarkymą, žiauriai brangus reikalas.
O Paberzes dvara aplanket?
Ups, ne. Juk sakiau, kad ši išvyka buvo iš anksto neplanuota. Bet į lankytinų vietų sąrašėlį įtraukėme.
Butinai apsilankykite buvusioje tuberkuliozineje ligonineje 😀
Ot tai reklamą padarei 🙂
Tas ūsuotas “gidas” yra mano mylimas kachiukas! Butinai apsilankykite Glitishkiu kaime, jei pageodaujate mano mylimojo paqslaugu!;DDDD
O prie ko cia sovietinis poziuris? Jau virs 20 metu kai Lietuva gavo savo nepriklausomybe ir kazkaip man nesimato, kad kazkas butu daryta link restauravimo. Tik valdovo rumus pastate ir viskas.