Vienas iš mano mėgstamiausių tinklaraščių, kurio įrašų apie keliones ant kalnų dviračių aš nekantriai laukių – Diary of Scott Morris. Jo autorius net tik yra šio sporto didelis entuziastas, bet ir yra sukūręs tikrai neblogą navigacijos programą TopoFusion.
Taigi, beskaitydamas apie jo pasivažinėjimus ir bežiūrinėdamas jo nuotraukas, ypač tokiu metu laiku, kartais skausmingai suvokiu, kad šiuo momentu esu tikrai ne toje gaublio pusėje.
Kažkada, eilinį kartą važiuodamas pro Nemenčinės gimnazijas, pagalvojau, kad tokiam nedidukui miesteliui tai savotiška prabanga. O ir tikriausiai niekam, kas gyvena Nemenčinėje, nėra didelė paslaptis, kad šios dvi gimnazijos savotiškai tarpusavyje konkuruoja. Jos ne tik konkuruoja, bet ir geografiškai randasi viena šalia kitos. Jei jau ne siena prie sienos, kaip kadaise buvo anksčiau, tai bent jau dalinasi stadionu, kuris dabar yra tarsi demilitarizuota zona. Ir stovi jos viena priešais kitą, kaip kokios pedagoginio fronto tvirtovės, pavadintos dvarininkų ir kunigaikščių vardais, t.y Konstanto Parčevskio gimnazija ir Gedimino gimnazija, kovodamos su joms patikėto krašto tamsybe bei konkuruodamos dėl jaunosios kartos protų ir sielų. Va man ir pasidarė įdomu, o kaip gi joms sekasi šioje nelengvoje kovoje?
Kai po eilinio pasivažinėjimo sekančią dieną radau dviratį su vėl nuleista galine padanga, mano kantrybė baigėsi. Supratau, kad reikia kardinalių sprendimų, jei noriu ir toliau mėgautis važiavimu, o ne tobulinti ratų montavimo bei kamerų klijavimo įgūdžius įvairiomis lauko ar namų sąlygomis.
Sakykit ką norit, bet amerikiečiai galbūt nelabai moka gaminti automobilių kasdieniniam gyvenimui, bet puikiai moka juos perdarinėti ir pritaikyti savo pomėgiam. Europietiški ir azijietiški šalia tokių atrodo kaip vargani giminaičiai, nežiūrint savo techninio pranašumo.
Su tokiu ir aš norėčiau keliauti, o ir kasdien važinėdamas Lietuvoje, jausčiausi tikrai saugesnis. Visureigis šalia tokio jau būtų kaip ir nebeįdomu 
.
Daugiau apie tokius automobilius galite pasiskaityti čia:
Šį savaitgalį pratinginiavom namie, tačiau abi dienas skaniai smaguriavome. Lauras – vienas iš nepamainomų prieskonių, o būtent kilnusis lauras buvo naudojamas laurų vainikų pynimui.
Geriausia iš to, ką šiandien radau tarp savo skaitomų tinklaraščių. Todėl dedu nuorodą į ten, kad ir tie, kas didžiąją savo gyvenimo internete dalį praleidžia didžiuosiuose portaluose., o čia teužsuka pasižiūrėti nuotraukų ar pasisemti idėjų savaitgalio išvykoms, paskaitytų ir pagalvotų apie tai, kas kišame į jų smegenis. Gal būt kai kam nepatiks autoriaus leksika, bet toks gyvenimas, t.y ne viskas turi būti gražu, saldu ir dailiai įpakuota. O šiaip visgi liūdna, kad tradicinė žiniasklaida, dėl per didelio noro daug ir greitai uždirbti, pataikaudama masei, tuos, kas dar naudojasi savo smegenine stumia į tuos laikus, kai naudingą, įdomią informaciją turi susirinkti po kruopelytę iš įvairių šaltinių. Bet gal visas gėris ir yra tame, nes beieškodamas išmoksti analizuoti ir atskirti grūdus nuo pelų.
P.S. Beje, tuos, ką Rokiškis vadina broileriais, aš vadinu priebliūdžiais. Tik tiek.
Anksčiau ar vėliau kiekvienas rimčiau besidomintis fotografija ir rašantis tinklaraštį parašo apie RAW vs JPG 
. Štai dar vienas, bet man buvo įdomu ir patiko:
Atsitiktinės mintys trumpai: Kodėl fotografuoju į RAW? (I dalis)
Jei tingite eiti fotografuoti, bet norite pasiskaitinėti apie fotografiją ar šiaip pažiūrėti kaip tai daro kiti, tai šis sąrašiukas kaip tik jums:
Jei vis dar neapsisprendžiate dėl jums tinkamiausio objektyvo ar norite pažiūrėti ką galima padaryti su jūsų jau turimu, tai nuoroda žemiau jums tikrai pravers:
Flickriver Lens Explorer: find best lenses for you – Canon, Nikon, Tamron, Sigma and many others
P.S. O tarp Sony SAL 16-105 pavyzdžių yra mano nuotraukų (kas ciuckiui pakels uodega, jei ne jis pats?).
Profesionalus fotografas Chase Jarvis ir jo komanda apie tai, kaip jie tvarkosi su savo foto ir video duomenimis:
Tikrai geras video ir pats straipsnis tiems (ir ne tik fotografuojantiems bei filmuojantiems), kas tikrai rūpinasi savo duomenų išsaugojimu. Man, kaip IT žmogui, šiuo atveju buvo įdomu tai, kad čia naudojama Apple įranga. O iš kitos pusės, kaip besidominčiam skaitmenine fotografija – užmesti akį į profesionalų virtuvę. Kitiems siūlyčiau daugiau dėmesio skirti pačiai duomenų tvarkymo ir saugojimo metodikai, nes visa tai galima įgyvendinti ir ne tokiomis brangiomis priemonėmis. Pats savo foto ir video duomenims saugoti naudoju kiek paprastesnes priemones ir būdus. Tačiau bet kokiu atveju aš taip pat turiu dvi duomenų kopijas skirtingose saugyklose bei geografiškai skirtingose vietose, kurių viena yra pasiekiama per internetą naudojantis VPN.
Complete Workflow, Storage & BackUp for Photography + Video | Chase Jarvis Blog
MariukasM.LT 