Kažkada, eilinį kartą važiuodamas pro Nemenčinės gimnazijas, pagalvojau, kad tokiam nedidukui miesteliui tai savotiška prabanga. O ir tikriausiai niekam, kas gyvena Nemenčinėje, nėra didelė paslaptis, kad šios dvi gimnazijos savotiškai tarpusavyje konkuruoja. Jos ne tik konkuruoja, bet ir geografiškai randasi viena šalia kitos. Jei jau ne siena prie sienos, kaip kadaise buvo anksčiau, tai bent jau dalinasi stadionu, kuris dabar yra tarsi demilitarizuota zona. Ir stovi jos viena priešais kitą, kaip kokios pedagoginio fronto tvirtovės, pavadintos dvarininkų ir kunigaikščių vardais, t.y Konstanto Parčevskio gimnazija ir Gedimino gimnazija, kovodamos su joms patikėto krašto tamsybe bei konkuruodamos dėl jaunosios kartos protų ir sielų. Va man ir pasidarė įdomu, o kaip gi joms sekasi šioje nelengvoje kovoje?
Žymų Archyvai: Vilniaus rajonas
Vilhelmas Negerovė »Jėzus Kristus – rajono superžvaigždė. Transcendentinė publicistika
Taikliai, išsamiai, su humoru ir dar komiksais apie idiotizmą Prieblandos zonoje:
P.S. Aš vis galvoju, ko tikisi šių rajonų valdžios? Investicijų iš Vatikano ar tai tik noras užsitikrinti pačių tamsiausių rinkėjų balsus? Šiaip kiekvienas sveiko proto žmogus, norėdamas klestėjimo savo kraštui, už tokius tikrai nebalsuotų.
Geriau būtų paprašę proto
Geriau jau būtų paprašę proto, tai nors nekrėstų panašių cirkų. O jei jau patys nesugeba susitvarkyti, tai gal geriau pasiieškotų kitokios veiklos. Nes, kaip bebūtų gaila, man, bekeliaujant po Lietuvą, susidarė toks vaizdas, kad Vilniaus rajonas vienas prasčiausiai tvarkomų. Sutvarkyta tik ten, kur nesikiša savivaldybė.
Ir kita vertus. Jei neklystų, Lietuvoje bažnyčia atskirta nuo valstybės. Todėl, mano galva, kiekvieno piliečio asmeninis reikalas tikintis jis ar ne ir kieno mokymą pripažįsta. Todėl tikrai ne Vilniaus rajono savivaldybei spręsti ką privalo pripažinti visuomenė, o ko ne.
Vilniaus rajono politikai prašo Dievo pagalbos – Miestas – Vilniaus diena
Pavasaris prieblandos zonoje
Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Prieblandos zonoje #2
Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. Panašiai, ko gero, galima būtų pasakyti, kad jei nori susidaryti pirmą dalykinį įspūdį apie miestą, rajona ar panašiai – apsilankyk savivaldybėje. Bet kokį įspūdį galima susidaryti, kai atėjęs tvarkyti savo reikalų į Vilniaus rajono savivaldybę, pamatai tokius vaizdelius?