Paskutinėmis dienomis aš šiame tinklaraštyje džiaugiausi bei tuo pačiu stengiausi ir jus pradžiuginti bundančios gamtos vaizdais. Bet šitame krašte, kurį, dėl jame gyvenančių priebliūdžių mentaliteto, aš vadinu prieblandos zona, pavasario atėjimas kaip taisyklė pasireiškia štai tokiu vaizdu:
O taip pat netrukus pasimato ir priebliūdžių pavasarinių “darbų” rezultatai:
Šituos vaizdus aš užfiksavau šiandien 108 kelio atkarpoje Maišiaga – Kiemeliai. Išdeginti plotai tęsėsi kelis kilometrus išilgai kelio ir kiek akys užmato tolyn į abi puses.
Nežinau kokiu reikia būti tamsiu, buku, ir ant kiek reikia nekęsti krašto, kuriame tu gyveni, kad taip kiekvienais metais jį niokoti. Vaizdas kaip per karą, kai taikoma išdegintos žemės taktika.
MariukasM.LT 
Tikrai kraupus vaizdai. O tuos degintojus tai uz kiausiniu kart:E Man net negaila ju kai netycia zusta savo paties sukeltuose gaisruose.
Amžina kova gėrio ir blogio kaip ir visose srityse. Lenda į galvą S. Lukjanenko “sargybų“ istorijos…
Ar ne šeštadienį važiavau Vilniun – tai tokių degintojų dūmai visur matėsi…
O juk baudas sudėlioti nėra neįmanoma – juk pėdsakai ryškūs!
Pritariu Eugenijui I. – žuvęs tokiame savo sukeltame gaisre tik parodo, kad natūrali durnių atranka egzistuoja 😉
Žolės deginimas turbūt kiekvieno pavasario nesibaigianti tema. Štai praėję metai:)
Vaizdelis nesikeičia….
Atgalinis pranešimas: Fotorama #5 | INferno.lt
rankas nurauciau. ir kaip paaishkint zmonem kad gamta zaloja,kelia pavoju.Jauciu masto tik apie tai kad weliau bus zalia ir grazi zolyte.