Kažkada, eilinį kartą važiuodamas pro Nemenčinės gimnazijas, pagalvojau, kad tokiam nedidukui miesteliui tai savotiška prabanga. O ir tikriausiai niekam, kas gyvena Nemenčinėje, nėra didelė paslaptis, kad šios dvi gimnazijos savotiškai tarpusavyje konkuruoja. Jos ne tik konkuruoja, bet ir geografiškai randasi viena šalia kitos. Jei jau ne siena prie sienos, kaip kadaise buvo anksčiau, tai bent jau dalinasi stadionu, kuris dabar yra tarsi demilitarizuota zona. Ir stovi jos viena priešais kitą, kaip kokios pedagoginio fronto tvirtovės, pavadintos dvarininkų ir kunigaikščių vardais, t.y Konstanto Parčevskio gimnazija ir Gedimino gimnazija, kovodamos su joms patikėto krašto tamsybe bei konkuruodamos dėl jaunosios kartos protų ir sielų. Va man ir pasidarė įdomu, o kaip gi joms sekasi šioje nelengvoje kovoje?
Aš, kaip žmogus iš pasaulio, kuriame vyrauja technologijos ir įvairi skaičiavimo technika, sunkiai gaudausi aukštose materijose. Tad norisi labai konkretaus ir aiškaus atsakymo, kuris, pageidautina, būtų išreikštas kažkokiais labai konkrečiais skaičiais, atspindinčiais ne kažkokius kiekybinius, o kokybinius rodiklius. O tiems, kas nėra iki kaulų ir smegenų persismelkęs švietimo niuansais ir peripetijomis, nieko nėra geriau ir suprantamiau už reitingus. Tikrai, reitingus ir visokias reitingų lenteles aš mėgstu. Ten viskas paprasta – tu esi arba viršuje ir mėgaujiesi visais nugalėtojo džiaugsmais, arba esi dugne ir, liaudiškai tariant, esi looseris (liet. nevykėlis).
Taigi, apsisprendęs dėl kriterijų, ėmiausi ieškoti tų reitingų. Ilgai ieškoti tikrai neteko, nes žurnalas “Veidas” jau devynis metus rikiuoja mokyklas ir gimnazijas pagal taip, kaip joms sekasi jaunus protus traukti iš nemokšiškumo tamsos ir vesti į išsilavinimo šviesą. Tad neužilgo nekantriai prasukinėjau 2012-jų gimnazijų reitingų lentelę, akimis įtemptai ieškodamas garbingų ir garsių pavadinimų.
Tai ką pamačiau, atvirai sakant, man visai nepatiko. Jei kažkur giliame sąmonės kamputyje tikėjausi bent jau apylygės kovos, tai realybė sudaužė visas mano viltis. Kažkokio smulkaus dvarininko kariauna be gailesčio duoda į kaulus Didžiojo kunigaikščio gvardijai. Likus vienintelei vilčiai, kad tai vyksta tik lokaliame mūšio lauke, nusprendžiau, tarsi iš erelio skrydžio aukščio, nužvelgti visą frontą, kuris vadinasi Vilniaus rajonu. O čia padėtis dar blogesnė. Taigi, ponios ir ponai, štai jums rezultatai, kuriuos aš atrinkau, kad jums nereiktų blaškytis tarp 460-ies mokyklų ir gimnazijų:
Vienintelė paguoda, kuri, atvirai pasakius visai nešildo, kad ginantys kunigaikščio vardą yra bendroje įskaitoje kažkur per vidurį. Tačiau savo kieme esate patys žinote kas… O štai man, tikrai negalinčiam dėl tam tikrų priežasčių būti nešališku, kaip sako rusai, за державу обидно !
MariukasM.LT 
Puikiai rašai. Gelėtum ir specifikacijas tame pačiame stiliuje 😉 Pagarba.
Darbą reikia palikti darbe 🙂
Mano mama mokytoja ir ant Veido spjaudo ir i šlapius batus kiša (šiaip reikia laikršatį, bet čia iš keršto) nes ten tie reitingai sudaromi pagal pieno riebumą. Šiaip jie reitinguoja pagal tai, kiek moknių įstojo į užsienio aukštąsias mokyklas. Užduokime klausimą, kiek tautos tai gali sau leisti, ir suprasime, kad reitinguoti pasirinktas kriterijus yra neobjektyvus.
Galima pykti ir piktintis dėl reitingavimo kriterijų neobjektyvumo. Bet reikalas tame, kad bet kuri veikla ir jos rezultatai turi būti kaip nors pamatuojami ir palyginami. Ypatingai tais atvejais, kai kalba eina apie konkurenciją. O kaip kitaip atsirinkti, kuri mokykla yra gera, o kuri ne? Iš kurios galima tikėtis gerų rezultatų, o iš kurios jau neverta ir savo vaiko ten geriau neleisti? Kadangi mokyklos pačios nepasiūlo savų kriterijų, juos sugalvoja kiti ir jais remdamiesi vertina. Tad vietoje to, kad spjaudyti, geriau pasiūlyti savo variantą. Ir jei jis bus geresnis, galbūt bus lyginama remiantis tais, o nes šitais kriterijais.
O dėl stojančių į užsienio aukštąsias – tai tik vienas iš kriterijų, ir ne paties didžiausio svorio. ir, mano manymu, jis irgi yra vertas dėmesio. Tuo labiau, kad gerai besimokantys kai kuriose aukštosiose gauna stipendijas, vietoj to, kad patys mokėtų.
Suprantu, kad esi tas kuris “iki kaulų ir smegenų persismelkęs švietimo niuansais ir peripetijomis“, gal todėl Veido reitingai ir turi tokį populiarumą. Viskas labai paprasta, paviršutiniška ir sausa, paprasti skaičiai, didesnis skaičius – geriau, mažesnis – blogiau. Ar bereikia ieškoti ko lengvesnio.
Tačiau man kaip “persismelkusiam“ gaila, kad tokie idijotiški reitingai egzistuoja. Nesivelsiu į niusansus, bet tikroji padėtis atsispindėtų, jei tu apsilankytumei tose gimnazijose, pabendrautum su mokiniais ir mokytojais, pamatytum kontekstą ir galimybes ir dar daug kitų pamatinių dalykų, kurių nė velnio nemato veido “ekspertai“.
Atvirai pasakius, nesu taip jau nutolęs nuo švietimo 🙂 Tad žinodamas, kas darosi vienoje iš paminėtų gimnazijų, tikrai nebuvau nustebintas rezultatais.
Apie tokių palyginimų reikalingumą jau parašiau ką galvoju atsakydamas Elei. Tikrai nemanau, kad šie reitingai yra idiotiški. Reikėtų tik visiems susitarti dėl kriterijų, kurie būtų aiškiai matuojami ir palyginami. Dėl gilinimosi į kiekvienos mokyklos situacija detaliau, tai manau, kad vienintelė išeitis – auditas. Bet tik ne toks, kaip buvo daromi mokyklose, kai jos pačios save auditavo ir teikė duomenis iš lubų ir viską darė dėl varnelės. Tai turėtų daryti nepriklausomi auditoriai, remdamiesi aiškia metodika. Iš savo patirties žinau, kad tai duoda tikrai realią naudą, jei į tai žiūrima geranoriškai ir yra bendradarbiaujama bei siekiama bendrų tikslų. Jau daug metų dirbu kompanijose, kuriose buvo ir yra reguliariai atliekami įvairūs auditai, tokie, kaip pvz., IT informacinės saugos auditas. Tad tikrai nereikia piktintis, kai tavo veikla ir jos rezultatai yra matuojami, vertinami ir lyginami. Ypatingai, kai nuo to priklauso finansavimas, kuriuo yra suinteresuota mokykla, o man, kaip mokesčių mokėtojui, rūpi, kaip tie pinigai yra panaudojami ir kokie to panaudojimo rezultatai.
Aš neginčiju, kad veiklą reikia matuoti ir reitinguoti, aš tik ginčiju pasirinktą variantą. Pavyzdys: tai jeigu iš Vilniaus mokyklos, 50 % egzamine anglų kalbos gavęs įstoja į Oxfordą (tarkim), o 99% gavęs iš Varėnos stoja Lietuvoje, tai Oxfordiškis yra reitinguojamas aukščiau už Varėnos gyventoją. Čia normalu?
Tavo paminėtu atveju, kažkiek daugiau taškų gauna ta mokykla, iš kurios stojo į Oksfordą (+ 5 taškai), bet ta, kurios mokinys gavo 99% gauna +10. Tad teisybės kažkiek juk yra? Tad vėl gi, čia susitarimo reikalas, pagal ką vertinti. Ir reikia siūlyti, o ne piktintis
Į siūlymus atsižvelgs when pigs fly 🙂
Pirmame sakinyje turėjo būti “nesi“ 🙂
?
Vat ir man kyla klausimai, kaip mažuose miesteliuose po dvi ir daugiau gimnazijų išgyvena? Reitingai nėra visiškai iš piršto laužti. Tarkim, Panevėžio ir Klaipėdos gerai reitinguojamos gimnazijos išties yra laikomos geriausiomis.
Šiuo atveju, panašu, kad kol kas mokinių užtenka abejoms gimnazijoms. Tik klausimas ar ilgam. Ir ne tik dėl demografijos tendencijų, bet ir dėl geresnių mokinių “nutekėjimo“ iš lietuviškos gimnazijos į Vilniaus mokyklas. O štai tada sujungimas arba vienos uždarymas bus labai aktualus. Reikės tik pasirinkti, ką prie ko jungti. Vilniaus rajone tai greičiau būtų politinis sprendimas su labai lengvai nuspėjamu rezultatu. Tik, žiūrint į esamą padėtį, argumentų, kodėl turėtų būti kitaip, nelabai pavyktų pateikti.