Atvirai pasakius jau nebepamenu kiek laiko lyja. Toks jausmas, kad lyja nuo neatmenamu laikų ir tai greičiausiai niekada nesibaigs.
Bet staiga tai baigėsi, pro debesis nušvito saulė ir ruduo nušvito visomis gražiausiomis savo spalvomis. Tad susilaikyti ir neprasilėkti iki jūros vienu gražiausiu Lietuvos keliu – nedovanotinas aplaidumas. Skaitykite toliau
Žymų Archyvai: Palanga
Žiemiškas vakaras prie jūros
Žiemą yra vienas tikrai blogas dalykas – trumpos dienos. Nespėji atvažiuoti, o jau ir temsta. Iš kitos pusės – nereikia ilgai laukti, kada gi išmuš ta “magiška“ valanda.
Baltija vakare
Sako, kad jei jau nufotkinai kokį gražų saulėlydį, tai nufotkinai juos visus. Tačiau vis tiek neiškenti ir išsitrauki fotoaparatą.
Audringa Baltija
Palanga
Palanga buvo paskutinis mūsų karštosios ekskursijos po Žemaitiją punktas. Bet čia mes užsukome jau ne su pažintiniais tikslais, o tam, kad pailsėti prieš kelionę namo.
Ekskursija Žemaitijoje
Ekskursija Žemaitijoje
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1693501
Kai taip karšta, tikrai nesinori lipti ant dviračių ir visą dieną spirgėti saulėje. Tačiau niekas netrukdo maloniai pakeliauti su automobiliu, kurio salone palaikoma norima temperatūra, o lauke tik apžiūrint kokią dominančią vietelę. Taip sumąstėme vakar, kai su Alfa nurūkome į Žemaitiją įgyvendinti savo senųjų planų.
Rietavas mus prisiviliojo savo gražia bažnyčia ir kadaise ten buvusiu Oginskių dvaru, iš kurio ne kas, bet šis bei tas liko. Plungėje jau senai planavome apsilankyti ten esančiame dvare. Kretingoje mus domino atjaunėjęs Tiškevičiaus dvaras, kurį jau buvome apžiūrėję prieš kelis metus, kai keliavome po Žemaitiją. Tik tada per savo žioplumą ištryniau tos kelionės nuotraukas, o beveik tūkstančio kilometrų (jei skaičiuoti nuo namų) vojažas po įdomias vietas liko tik mūsų atminty. O jei jau esi už kokių 12 km nuo jūros, kaip neaplankyti Palangos su jos gražiaisiais Tiškevičiaus rūmais ir neįbristi į jūrą?
Taip ir gavosi kokių 706 km pasivažinėjimas, tuo pačiu pritrepsint savo kojytėmis dar kokius 15 km po dvarus ir parkus, apžiūrint parodas ir ekspozicijas, Fofogrobis nemažas, tad teks jį tvarkyti ir jums rodyti tam tikromis dozėmis.
P.S. Ir visgi buvo tikrai karšta.
Sezonas atidarytas
Praktiškai visą šią žiema pragyvenome barsuko režimu, ir tai paveikė mūsų visokeriopą savijautą tikrai ne teigiama linkme. Todėl nusprendėme, kad jau laikas atnaujinti mūsų savaitgalines išvykas. Tokiais atvejais mes tradiciškai pradedam nuo apsilankymo pajūryje, nežiūrint to, koks ten oras (kartais geras smegeninės prapūtimas labai padeda). Tad šalin lietsargius bei blogą nuotaiką ir pirmyn prie jūros!
“Pavasarinis” pajūris
Vakar buvo toks savotiškas savaitgalinių išvykų į pajūrį ar šiaip kur toliau sezono atidarymas. Daug nefantazavome, o paprasčiausiai sugalvojome tradiciškai pašokti iki Palangos – pasiilgome jūros. Savotiška viso šio reikalo ironija buvo tame, kad visą kelią iki pat Klaipėdos mus lydėjo puikus oras. Kelias buvo sausas, sustojus prasivaikščioti, linksmai švietė ir maloniai šildė saulutė. Deja, prie Klaipėdos viskas pasikeitė. O atvykus į Palangą ir nulingavus prie jūros, mus pasitiko visai nepavasariškas vaizdas:
Paskutinė diena
Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.
Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…
Prasiblaškymas
Pats geriausias prasiblaškymas (bent jau man) – tai kelionė automobiliu. Tad vakar prasukau savo mėgiamą ratą Nemenčinė – Panemunė – Pajūris – Nemenčinė. Pajūris šį kartą buvo Palanga, kažkaip gavosi atsitiktinai. Be to, dar užpildžiau savo aplankytų Lietuvos vietų spragą. Savo gėdai turiu prisipažinti, kad nebuvau dar buvęs ant Rambyno kalno, nors pro šalį važiuota ne kartą.
MariukasM.LT 