Taip jau sutapo, kad vakarykštė diena buvo ne tik paskutinė kalendorinės vasaros diena, bet ir praktiškai mano atostogų.

Su tomis atostogomis kažkodėl visada būna taip: tų jų lauki, lauki, o kai jos ateina, tai kaip paukštis. Atrodo tik ką buvo šalia…

O nespėjai pasidžiaugti, o jis jau ir nuskrido…

Šiaip tradiciškai mes tokią dieną paprastai palydime prie jūros, Palangoje. Pradžiai bimbinėjimas po pliažą (maudynėms kažkaip nebuvo noro):

Paspoksojome į sportuojančius:

Matyt tai nėra taip paprasta, jei taip pavargsti:

Kai kas dar džiaugiasi bent jau basomis pavaikščioti per smėlį ir pabraidyti:

O man patiko kaip vėjas neša smėlį:

Dar kartą pažvelgti į jūrą nuo kopų:

Kai jau pakankamai vėjas prapučia smegenis, patraukėme į parką patikrinti ar tie rūmai vis tebestovi (o ko ten daugiau kievieną kartą eiti?):

Kadangi jie vis dar stovi, tai galima ramiai pasivaikščioti parko takeliais:

Vis dar vasara, tai viskas dar žaliuoja:

Na o pabaigai ir tradiciškai diena Palangoje pabaigiama šalia parko esančiame restoranėlyje, kuriame gyvena skanus alus. Kokiame nesakysiu, nes dar išmauksite visą skanėstą ir man kitam kartui neliks 😉 .