Šiemetinė Kovo 8-oji – lygiai metai nuo pirmojo Ikso savaitgalinio reido. Pirmasis reidas tradiciškai, kaip ir puikiai mums atitarnavusiai Alfai, buvo po pamarį ir pajūrį bei Kuršių neriją. Nuo to laiko Iksas prisuko 50 tūkst. kilometrų įvairių įvairiausiais keliais. Todėl šiam kartui norėjosi ko nors nelabai tolimo, nesudėtingo, bet vis tiek įdomaus ir gražaus.
Viename savo įrašų buvau užsiminęs apie galimybę šiame tinklaraštyje atvaizduoti kai kurių savo kelionių maršrutus žemėlapyje. Tai štai pabandymui paskutinės išvykos maršrutas:
GPS informacija paimta iš mano Sony GPS tracker’io, kuris, man bekeliaujant su fotoaparatu, praktiškai visada būna įjungtas. Kadangi jis informaciją įrašinėja savo formatu, tai konvertavimui panaudojau nemokamą programėlę GPSBabel, o žemėlapio publikavimui pasirinkau nemokamą Wikiloc tarnybą, kurioje taip pat yra įdomių maršrutų iš Lietuvos.
Jei manote, kad tai gera ar bloga mintis, rašykite ką apie tai galvojate komentaruose arba balsuokite apklausoje, šoninėje tinklaraščio juostoje. Tad nepatingėkite užsukti ir pareikšti savo nuomonę 🙂 .
Šiandienos išvyką, ko gero, galima būtų pavadinti lenktynėmis su lietumi Nemuno kilpų regioniniame parke. Visą kelią mes vis arba prasilenkdavome su lietumi visai šalia, arba susitikdavome. Ten kur susitikdavome – arba lijo, arba lijo labai smarkiai. Kitais atvejais lietus, genamas stipraus vėjo, tiesiog lipo mums ant kulnų, todėl teko, išlipus iš automobilio, gan spėriai suktis. Taigi, dėl tokios “įtemptos programos”, ne viską aplankėme ką planavome, bet parodyti, mano manymu, yra ką.
Pirmas sustojimas gavosi Punioje. Čia mus domino Punios piliakalnis, kurį rasti visai nesunku. Takas, vedantis link jo, prasideda tiesiog prie bažnyčios. Bet beeinant tuo taku, atradau tokią mažutę koplytėlę, stovinčią tarp medžių:
Pats geriausias prasiblaškymas (bent jau man) – tai kelionė automobiliu. Tad vakar prasukau savo mėgiamą ratą Nemenčinė – Panemunė – Pajūris – Nemenčinė. Pajūris šį kartą buvo Palanga, kažkaip gavosi atsitiktinai. Be to, dar užpildžiau savo aplankytų Lietuvos vietų spragą. Savo gėdai turiu prisipažinti, kad nebuvau dar buvęs ant Rambyno kalno, nors pro šalį važiuota ne kartą.
MariukasM.LT 