Šiemetinė Kovo 8-oji – lygiai metai nuo pirmojo Ikso savaitgalinio reido. Pirmasis reidas tradiciškai, kaip ir puikiai mums atitarnavusiai Alfai, buvo po pamarį ir pajūrį bei Kuršių neriją. Nuo to laiko Iksas prisuko 50 tūkst. kilometrų įvairių įvairiausiais keliais. Todėl šiam kartui norėjosi ko nors nelabai tolimo, nesudėtingo, bet vis tiek įdomaus ir gražaus.

Pirmuoju taikiniu tapo Labūnavos dvaras. Gal kam nors ir sunku patikėti, bet mes, kurie praktiškai išvažinėjome Lietuvą skersai ir išilgai, čia dar nesame buvę.

Iš paties dvaro yra telikęs tik vienas bokštas, kuris mena ne tik puikiuosius dvaro laikus, bet ir skaudžią pokario Lietuvos istoriją. Tad va ir stovi toks vienišas prie kelio:

Kita lankytina vieta taip pat daug kam žinoma ir mėgstama. Pro ją ne kartą esame pralėkėme ir mes, bet taip niekada ir nesustojome, vis pasižadėdami kada čia sustoti.

Tai senoji Zapyškio bažnyčia, pastatyta beveik prie pat Nemuno kranto:

Įdomi savo stiliumi ir tyliai besauganti savo paslaptis (taip ir neaišku, kas ją pastatė). Tačiau vieta tikrai maloniai nuteikianti, o ir Nemuno vaizdai čia sunkiai akimis aprėpiami:

Štai va tokia, trumpa, paprasta bet graži buvo Ikso jubiliejinė išvyka.