Turiu prisipažinti, kad po visų švenčių, kurios man prasidėjo dar gerokai prieš Kalėdas, buvau nugrimzdęs į gilų tinginystės liūną 🙂 . Tiesiog tingėjau kur nors eiti, važiuoti, aplamai judėti. Todėl praktiškai pražiopsojau visą tą saulėtą, apšerkšnijusį ,ledinį tikros šaltos ir snieguotos žiemos grožį, Šiandien ta graužatis mane praktiškai išspyrė iš namų. Pradinis planas buvo gan kuklus – pavažiuoti kad ir iki Vilniaus, į kokį Belmontą ar Verkius. Tačiau vietoj to, kad įvažiuodamas į Nemenčinės plentą pasukčiau dešinėn link Vilniaus, kažkokio vidinio kipšo vedinas pasukau į kairę, o galvoje kažkodėl užsifiksavo kelionės tikslas Ignalina, Palūšė ir t.t. Kelias nekėlė didelių problemų: vietomis, saulės atokaitoje pratirpęs, vietomis truputi slidus. Vienu žodžiu nieko sudėtingo, tad po valandos su viršumi jau stovėjome Palūšėje, prie užšalusio Lūšių ežero:

Dar bandėme pasivaikščioti ežero pakrante, tačiau kažkas takeliu smagiai pralėkė su sniego motociklu. Tad eiti užšalusiomis vėžėmis mums visai nepatiko, todėl nusprendėme pavažiuoti toliau, visiškai nenutuokdami, kas mūsų laukė priekyje. Gan smagiai pajudėjome pirmyn pravažinėtu plentu, ir viskas ėjosi gerai, kol nepasukome link Ginučių. Šis kelias yra visiškai nepravažinėtas, o padengtas ledo ir sniego sluoksniu. Tačiau pamatę, kad čia nesenai pabarstyta smėliu, drąsiai pasukome. Bet nuvažiavę beveik pusę likusio atstumo iki tikslo supratome, kad barstytuvo būta nediduko ir kad jam pusiaukelėje baigėsi smėlis. Prieš akis buvo tikru tikriausia gryno ledo čiuožykla, ant kurios ne tai kad važiuoti, bet ir eiti buvo gan sunkoka:

Man kažkodėl pasirodė, kad toks kelias atrodo žiemiškiau nei nuvalytas ir pabarstytas kokia chemija, o dar pajautus, kad Alfos padagos prie tokio kelio geriau limpa nei mano batai, mes atsargiai, tačiau ryžtingai pajudėjome pirmyn. Po kiek laiko privažiavome – pričiuožėme ir Ginučių vandens malūną:

Žiemos maudynių gerbėjos:

Tokiems keliams pats tinkamiausias transportas:

Na o kelio pobūdis nesikeitė iki pat Ignalinos plento:

Tačiau man toks švarus žiemiškas kelias vis tiek labai patiko, nors ir buvo labai slidu.

Štai tiek įspūdžių po pasivažinėjimo ledo ir sniego karalystėje 🙂 .