Kaip sakoma, jei jau pagauni kablį, tai negali sustoti. Man taip patiko visa ta ledo ir sniego karalystė Aukštaitijos nacionaliniame parke, kad šiandien, ištaikęs momentą, nulėkiau į Belmontą dar, nors truputi pasidžiaugti tokiais vaizdais.

Ledo kriokliai:

Apšalusi Vilnelė:

Gal kam ledų su grietinėle?

Kai ėjau atgal prie Belmonto komplekso, kurį laiką girdėjau, kaip man pasirodė, visai arti, labai žemai skrendančio sraigtasparnio garsą. Tačiau kiek besidairiau į dangų, jo niekur nemačiau. O jis pasirodo štai kur:

Matyt kažkas buvo gerai praalkęs, ir perspektyva kiurksoti transporto kamščiuose visai neviliojo 🙂 .