Palanga buvo paskutinis mūsų karštosios ekskursijos po Žemaitiją punktas. Bet čia mes užsukome jau ne su pažintiniais tikslais, o tam, kad pailsėti prieš kelionę namo.
Iš pradžių buvo mintis padrybsoti pliaže, bet ten mus pasitiko tikras žmonių knibždėlynas:
Visi buvo susigrūdę kuo arčiau vandens, o plotas arčiau kopų buvo kaip ir tuščias. Bet mums jūra irgi patinka, tačiau bendrapiliečių skaičius, tenkantis vienam kv. metrui, tikrai netinka. Todėl kiek pasivaikščioję pajūriu, patraukėme link Tiškevičiaus rūmų ir, įsitaisę jaukiame medžių pavėsyje ant suoliuko, paprasčiausiai ilsėjomės. Tačiau pro akis vis vien nepraslydo kažkokie ateiviai iš praeities:
Iš pradžių pamaniau, kad man nuo dvarų lankymo ir karščio jau kyla haliucinacijos, bet kai ir fotoaparatas juos užfiksavo – apsiraminau.
Taigi, pakankamai prisidrybsoję ant suoliuko Palangos parke, vėl sėdome į savo Alfą ir po kelių valandų buvome namie. Tai tiek apie tą ekskursiją po Žemaitiją.
MariukasM.LT 
Ir man ateiviai is praeities patiko 🙂
Mes taip ir nesupratom: ar taip kokie aktoriai, ar šiaip keistuoliai, ar juos kas pasamdė, ar savanoriai. Bet dėmesį jie atkreipė 🙂
Beje, prasibegau per visus tavo straipsnius apie Zemaitija. Smagu buvo dar syki paskaityti apie Rietava, apie Plunge ir Kretinga. O labiau i Siaure kodel nebetrauket?… Salantai, Mosédis taip pat yra verti demesio. Teks dar grizti i Zemaitija 😉
Kadaise jau taip buvo padarę, tai kaip vienai dienai gavosi kiek per daug. Pasilikom kitam kartui.
Planuojuosi vasarai turą į Žemaitiją, tai labai pravers pastudijuoti ką pats parašęs šia tema.
Aš irgi ten vis dar turiu planų.