Tikriausiai nieko nėra maloniau, kaip lietingą rudens vakarą prisiminti vasaros karštį. Tą proga tęsiu toliau pasakojimą apie ekskursiją po Žemaitiją, kurią buvome sau surengę tikriausiai karščiausią šių metų vasaros dieną.
Kretingos dvaras, kuriame yra įsikūręs Kretingos muziejus, buvo paskutinis punktas, kurį planavome tą dieną aplankyti. Viena iš priežasčių, dėl ko mes čia atsibeldėme – kažkur perskaityta naujiena apie šio dvaro atnaujinimą, Kadaise čia lankėmės prieš kokius šešis metus, tad tikrai norėjosi pamatyti, kas pasikeitė.
Pasikeitė ne tik pati dvaro išorė, bet ir vidus:
Atnaujintoje ekspozicijoje galima nemažai sužinoti apie krašto istoriją bei jį kadaise valdžiusius LDK ir vėlesnių laikų didikus. Pasirodo šį vieta nėra sietina vien tik su grafais Tiškevičiais.
Nepasikeitė tik Žiemos sodas. Jis ir jame esantis restoranas praktiškai liko tokie patys:
Ko gero net ir patiekalai liko tie patys. Bet tai tikrai nebuvo blogai, greičiau priešingai, savotiškai malonu.
Apžiūrėję rūmus ir žiemos sodą, pabandėme pasivaikščioti po dvaro parką:
Bet nieko gero iš to neišėjo dėl karščio. Todėl, apėję nedidelį ratuką, greitai grįžome atgal prie dvaro pastatų:
Praėjome pro vežiminę:
Bet labiausiai mus domino buvęs dvaro vandens malūnas:
Čia irgi buvo etnografijos ekspozicija “Saulės ratu”, kuri tikriausiai irgi čia atsirado su paskutiniais atnaujinimais:
Be to, čia, o ypatingai žemutiniame aukšte, buvo labai gerai atsigauti nuo to svilinančio karščio.
Taip pat nepraslydo nepastebėta ir tai, kas nelabai matosi nuo gatvės. Tai ir buvusi malūno užtvanka, iš kurios telikęs mažas, pro akmenis sruvenantis upeliukas:
Bei didelis ūkvedžio namas, kurio tikras dydis pasimato iš vidinio malūno kiemo, o ne nuo gatvės:
P.S. Tikras nesusipratimas buvo su fotografavimu rūmų viduje. Kaip ir Plungės dvare, čia taip pat reikėjo sumokėti už leidimą fotografuoti. Net suma buvo tokia pati. Bet fotografuojant vienoje iš salių, prisistatė prižiūrėtoja ir pareiškė, kad fotografuoti galima tik Žiemos sode. Likau tikrai nustebęs. Plungės dvare tai gali daryti nuo rūsio iki stogo, o čia tik žiemos sode, kuris tikrai tevertas gal kokių kelių kadrų.
Kaip ten bebūtų, bet prisiminimui tikrai šis tas yra:
Esu čia lankiusis, žiemos sodas tikrai įspūdingas. Gaila, kad taip durnai su fotografavimu gavosi 😦
Tai kad nėra ko gailėtis. Dar iki to pareiškimo buvau spėjęs smagiai pafotografuoti, o ir po to nelabai aš to draudimo paisiau 🙂 . Tik ne viską buvo verta į blogą dėti.