Kažkaip paskutiniu metu buvo sunku tiek su dviračiavimu, tiek ir fotografavimu. Nebuvo nuotaikos nei tam, nei tam. O ir žmogutis, panašu, buvo rimtai nusprendęs baigti šiemetinį dviračių sezoną. Tačiau vakar, nežiūrint stipriai apniūkusio dangaus, noras vėl įtraukti į plaučius gryno oro minant pedalus vis gi nugalėjo.
Su maršrutu per daug negudravome. Arvydų tvenkiniai jau kurį laiką mums tapo savotišku traukos centru. Tačiau pastoviai gaudavosi arba pro šalį, arba kažkaip ne taip, praktiškai užkabinant tik patį pakraštį. O dar pastoviai kirbanti mintis čia apsilankyti temstant arba auštant taip pat neleido ramiai gyventi. Tačiau viskas gavosi kiek proziškiau, bet vis tiek smagiai.
Į priekį važiavome tiesiai per aplinkui, t.y. miško keliukais, užkabindami Pasakiškes, po to Miškonis, kol išlindome ant asfaltuoto kelio, kuris veda nuo Baldžio ežero į Bezdonis. O nuo ten, galima sakyti, jau nosies tiesumu iki pačių tvenkinių. Kaip ten yra su tais Arvydų tvenkiniais, tikriausiai težino tie, kas juos sutvėrė. Skirtingi žemėlapiai juos atvaizduoja irgi skirtingai. Tačiau visi žemėlapiai rodo beveik tuos pačius kelius, todėl be didelio vargo, niekur neskubėdami pasiekėme vieną tų tvenkinių galą.
Būtent čia turėjau minčių atvažiuoti ir pafotografuoti kokį saulėlydį ar saulėtekį, nes kai pro čia važiavau vasarą, šį vieta man labai patiko. Tačiau dabar vaizdas buvo visiškai kitoks:
Abipus kelio esančiuose tvenkiniuose vanduo beveik nuleistas, tad ir grožėtis nelabai yra kuo.
Tačiau smalsumo vedami bei nelabai paisydami suklypusio draudžiančio ženklo, pasukame į vieną vos matoma keliuką, kuris veda kažkur gilyn į tvenkinių labirintą. Kiek juo pavažiavę, užtinkame gan jaukią vietelę:
Tikrai nebloga vieta pailsėti ir atsigerti šiltos arbatos:
O viso pasisėdėjimo malonumą dar labiau pagerina matomi vaizdai:
Šiaip Arvydų tvenkinius sudaro didesni ar mažesni tvenkiniai, kuriuos jungia keliukų tinklas. Tačiau labai į tą tinklą gilintis nesinori, nes vos ne ant kiekvieno kampo ar pravažiavimo pilna užtvarų ir perspėjančių užrašų, kad šį teritorija saugoma su šunimis ir t.t. Greičiausiai tai skirta brakonieriams, bet tikrai nesinorėtų susitikti su tokia apsauga ir aiškintis ką čia veiki. Todėl kiek pailsėję ir dar kiek pasisukinėję, pasistengėme kuo greičiau išvažiuoti ant viešo kelio, kuris veda link Arvydų. Čia vėl gi miname pro tvenkinius, šalia kurių stovi nauji gražūs namai. O kodėl jiems nestovėti tokioje vietoje:
Tam, kad neatkartoti jau kadaise važiuoto maršruto, mes šį kartą neužsukame į Arvydus, bet važiuojame į priešingą pusę plačiu žvyrkeliu link Bezdonių:
Pakeliui dar stabtelėjome prie dar vieno didelio tvenkinio, savotiško atsiskyrėlio, bet tikrai gražaus:
O toliau vėl grįžome į Bezdonis, iš kur jau mums mintinai žinomu miško keliu parmynėme namo.
Nors ir nenufotografavau tvenkinių saulėlydžio ar saulėtekio fone (tai visai nesunkiai pataisomas dalykas), bet svarbiausia šį kartą yra tai, kad žmogutis nusprendė, jog visgi dar ankstoka jam baigti dviračių sezoną 
.
O štai ir pats maršrutas:
Arvydai ponds
http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find hiking trails in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1348084
MariukasM.LT 
o kodel nepasukot prie uztvaro su stopu desinen apsizvalgyti? ten keliukas eina pylimu palei didiji tvenkini. graziausi vaizdai bent vasara buvo ten ir sunu ten anei kvapo 🙂 ir kokios cia mintys apie sezono pabaigtuves? kai prades pilti lietus, va tada ir dziauti padangas 😉
Va tas nuleistas vanduo mus ir sulaikė nuo tos minties. Ten tų keliukų tarp tvenkinių – gyvas velnias. Tad bus proga dar ne vienam apsilankymui. O dėl apsaugos, tai spėju, kad jos ten daugiau šiltuoju, kai pats žvejybos įkarštis. Nors gal ir klystu.
O dėl sezono pabaigos – tai čia ne mano, o žmonos mintys. Tad reikėjo žūt būt ją ištraukti pasivažinėti, kad persigalvotų, o tai man vienam kažkaip liūdna 🙂
Faina kelionė 🙂
Aha. Trasa nesunki, oras, kaip rudeniui, visai geras. O ko daugiau reikia smagiam pasivažinėjimui 🙂
Ilgokai laikosi tie neblogi orai – pas mumi popiet saulutė šviečia
Viena bėda, kai dangus išsigiedrija – kai sutemsta, temperatūra sparčiai eina link minuso. O tai visai prastai atsiliepia naktiniams pasivažinėjimams
Ajooo, tas tai taip. Šįryt pas mus šalna buvo – man ieko, o šunius tai šnypštė, letenas kilnodamas 😀
nice trip
Ilgas šiemet dviračių sezonas, kai toks ruduo.
Įdomumo dėlei, gal turi kur netoli kilometražą šių metų dvračiu?
Ne tik, kad turiu (dabar 906 km), bet dar galiu ant žemėlapio tai pailiustruoti. Bet tai gal bus atskiras įrašas kita proga 🙂
Dar 94km per likusį mėnesį ir bus apvalus skaičius 🙂
Tą ir turėjau omeny 🙂
dviračių sezonas yra 12 mėn. per metus. just info.
Aha, nėra blogo oro, o tik bloga ekipiruotė 🙂
vakar isbandyta http://www.mapmyride.com/routes/fullscreen/56784438/
del nakties saltuko tiesos yra, vakar tai ypac jautesi, nes net nesildanti saule smegenis sildo 🙂 gerokai susilus sustoti galima tik minutei dviem.
Ir vėl virš 100 km 🙂 Žiūriu tau patinka Buivydžių kryptis.
šimtukas jau šis tas, yra kas veikti.
Jei leidžia sveikata ir tai teikia malonumą, tai kodėl ir ne?
tas be kalbų, bet plikas skaičius nėra tikslu – ne vien tik jis rodiklis. kad ir kaip ten būtų, važiavimas turi teikti malonumą 🙂
yra truputi ypac kai asfalto mazai 😉 siuo konkreciu atveju trasos pirma dalis kur kas sunkesne. antra dalis nuo Buivydziu jau sutemus ir kelios atkarpos pirma karta. tik mano tempas antroje dalyje “priverstinai“ krenta, tenka tempti ant rato moteriska gimine 😀 tai finale Avg HR tik 136.
su silpnomis moterimis toks laisvalaikis yra epic fail’as. as uz pasivezinima vienam, arba su stipresniais. su draugais papliurpti irgi uzskaitau, bet visa kita – no way 🙂
cia skonio reikalas. as nepernesu kabeti kazkam non stop ant rato ir badyti is saves islauzti kazka. man pakanka 3-4 treniruociu per savaite savo tempu ir vieno simtinio epic fail’o 😀 beto nematau reikalo nepagristai rizikuoti nakti visiskai nepazistamoje vietoveje, krites tempas leidzia dazniau paziureti i gps’a ir naviguoti be klaidu ypac kai dalis track’o yra piesiama is akies naudojant sattelite view.
Va būtent, yra skirtumas tarp treniruočių formai palaikyti ar gerinti (čia kaip kam) ir savaitgalinio pasivažinėjimo, kai važiuoji ne vienas, tyrinėji apylinkes su GPS ar dairaisi gražesnio kadro.