Neapsikentę, kaip išsireiškė vienas radijo stoties M-1 Plius komentatorius, “vis iki galo neišauštančių dienų” niūrumo, mes visgi išsikrapštėme iš namų ir aplankėme naują pėsčiųjų ir slidininkų trasą “Ribiškių vingiai”, esančią Pavilnių regioniniame parke, Ribiškėse.

Tokį pasirinkimą lėmė kelios priežastys. Pirma – ši trasa yra vienoje gražiausių landšafto požiūrių Vilniaus vietoje. Antra – ne ilga, vos tris kilometrai su uodegėle. Ir trečia – ji netoli nuo namu, nes patikėkite, kad, bekeliaujant po Lietuvą ir ypatingai po Latviją, pravažiavus per nepilnus metus beveik 42 tūkst. km su Iksu, kartai norisi pailsėti nuo šio malonumo.

Pačią trasa tikrai nėra sunku surasti – ji prasideda prie viešbučio “Campanile”, esančio Minsko pl. 14. Vienintelis dalykas, kurio pasigedome išlipę iš Ikso viešbučio stovėjimo aikštelėje – aiškaus trasos pradžios ženklo. Greitai radome jos pabaigą, bet pradžios teko paieškoti, nes ženklinimas kiek painokas, jei nesi įsiminęs trasos schemos. O judėti priešinga kryptimi tikrai nerekomenduoju, nes einant teisinga kryptimi, gražiausi trasos vaizdai išnyra prieš akis netikėtai. Tokio efekto nebūtų, jei keliautumėte priešingai.

Taigi, kai išsiaiškinome su pradžia, mes smagiai, jau kažkiek pramintu šlapiame sniege taku pajudėjome pirmyn. Pats pirmas kilometras tikrai nėra įdomus, nes eina palei jundrų Minsko plentą ir Gurių gatvę. Tik po to pasuka į mišką ir prieš akis atsiranda gan status nusileidimas į slėnį. Čia ir kabo perspėjantis ženklas, siūlantis nusiimti slides, nes kalnas gan statokas:

Kai atsargiai nusileidome žemyn ir žvilgterėję atgal, įsitikinome, kad kalnas tikrai status, bet patysusiam slidininkui turėtų būti gan smagus:

Patekę į slėnį toiau ėjome pravažinėtu keliuku, kuris vedė link apačioje esančių namų:

Tačiau trasa, nepriėjus iki namų, nusuka į nedidelę kalvą, kuria teko persiristi. Jei nesate to nusiteikę to daryti, tai galite tuo keliu apeiti kalvą ir atidurti toje pačioje vietoje.

O šalia jau yra visai kitas smagus kalniukas, kuris labiausiai patinka vaikams su rogėmis:

Toliau trasa nuo keliuko pasuka į mišką ir siauru takeliu po mažu pradeda kilti aukštyn, kol neįsiremia į stačią įkalnę:

Užkopus į šią įkalnę, paaiškėjo, kad tai tik “pirmas aukštas”, nes reikia įveikti dar vieną nemažiau statų pakilimą:

Tačiau bestovint ir besiilsint po pirmojo pakilimo, galima pasigrožėti staiga atsivėrusiais vaizdais tiek į Liepkalnio slidinėjimo komplekso kalną, tiek ir į Ribiškių namukus:

O jau įveikus paskutinį apkilimą ir artėjant prie trasos pabaigos prie pat viešbučio, jūsų laukia kone gražiausia panorama, tarsi būtum kokiuose Tatruose ar Karpatuose:

Štai kodėl verta eiti būtent ta kryptimi, kaip sugalvojo trasos sumanytojai. Pradžia gan tikrai nėra įdomi, bet pabaiga tikrai efektinga.

Jau sėdėdamas Ikse pagalvojau, kad visgi ši trasa nėra labai jau patraukli slidininkams, nes trumpa ir teturinti vieną nusileidimą ir vieną didelį pakilimą, kas su čiuožiant lygumų slidėmis nėra smagu. Bet ji yra ideali trumpam ir smagiam pasivaikščiojimui. Iš tikro dabar man labai įdomu, kaip čia viskas atrodys vasarą ir rudenį.

Ir pabaigai, kaip visada, įrašytas trasos maršrutas, kurį galite atsisiųsti į savo navigatorius:

http://connect.garmin.com:80/activity/embed/682255265