Karmazinai cognitive walkway

http://www.everytrail.com/swf/widget.swf
EveryTrail – Find the best hikes in California and beyondhttp://www.everytrail.com/trip/widgetimpression?trip_id=1067060

Visą savaitę sinoptikai vis gąsdino, kad savaitgalis bus ne koks, tad nieko rimto šiam šeštadieniui ir neplanavome. O kai pasirodė, kad oras vis dar toks pat pavasariškai puikus, nieko daugiau nesugalvojome, kaip dar kartą pasivaikščioti Karmazinų pažintiniu taku.

Nors prieš porą metų mes taip pat pavasarį buvome jau čia apsilankę, vis tiek turėjome bent dvi priežastis tai pakartoti. Pirma – pirmo apsilankymo metu mes neįrašėme maršruto, o antra – per tą laiką čia atsirado mus netgi labai dominanti slėptuvė.  Dar vienas mus čia atviliojęs dalykas – pasižiūrėti kaip ši vieta atrodo kiek vėlyvesnį nei tada pavasarį, o ir pasigerėti nuostabiais Neries vaizdais niekada nebūna per daug.

Taigi, kaip ir tikėjomės, mišką radome daug žalesnį, nei tuomet balandžio pradžioje:

Žibuoklių mėlynumą rudame pernykščių lapų fone visiškai pakeitė balta plukių spalva:

Šį kartą ilgiau stabtelėjome Karmazinų pilkapyne:

Įdomu, kaip V – VII a. atrodė šie miškai, kaip čia gyveno žmonės? Sunkiai įsivaizduojama senovė.

Beeidamas miško keliuku, vis galvojau, kad visai būtų smagu čia važiuoti dviračiu. O čia dar toks smagus nusileidimas link upės:

Atvirai pasakius, tik perspektyva po to temptis dviračius į priekyje laukiantį kalną mus sulaikė nuo tokio sumanymo realizavimo. Nors ką gali žinoti, kas dar šaus į galvą ateity.

Tik nusileidę nuo šios “MTB svajonės”, stabtelėjome atsipūsti prie pirmo pasitaikiusio suoliuko:

Ko gero, žygiavimas palei Nerį – man gražiausia šio maršruto dalis, nes gali mėgautis tikrai nuostabiais vaizdais:

Šioje atkarpoje tikrai pristatyta nemažai suoliukų, be to pakeliui yra dar ir pavėsinė. Tad tikrai galima rasti kokią jaukią vietelę poilsiui, kuris tikrai pravers prieš kabarojantis aukštyn į tą velnio skardį. Tačiau ant to prakeikto kalno esantys laiptai ir buvo pagrindinis šiandienos pasivaikščiojimo tikslas, nes kaip tik ten yra mūsų ieškoma slėptuvė. Su “lobiuku” nebuvo jokių problemų, o nuo kalno atsiveriantis vaizdas tikrai vertas daugiau nei tie niekingi keli išspausti bekopiant laiptais prakaito lašai:

Užkopus į kalną bei pražygiavus poilsiavietę, prasideda nuobodžiausia maršruto dalis, nes link tako pradžios reikia eiti žvyrkeliu, kuris veda nuo plento į Velniakampio ežerą. Tačiau šį kartą visą reikalą praskaidrino voverė, smagiai ir gan triukšmingai besikarstanti po medį:

Aišku, kaip visada aš tokiam dalykui buvau nepasiruošęs, o tiksliau ant fotoaparato buvo tikrai ne tam skirta optika. Laiko keitimui kaip ir nebuvo, o ir daryti tai ant dulkėto žvyrkelio tikrai nesinorėjo. Bet vis tiek šis tas gavosi.

Ką gi, šia nata aš ir baigiu pasakojimą apie antrą apsilankymą Karmazinų pažintiniame take. O kam vis gi įdomu, kokį šį taką mes pamatėme pirmą kartą, gali tai sužinoti paspaudę ant žemiau esančios nuorodos:

MariukasM.LT – Karmazinų pažintinis takas