http://connect.garmin.com:80/activity/embed/83673205
Paskutiniu metu važiuoti dviračiu trūko kažkokios vidinės motyvacijos. Tad praktiškai daugiau nei savaitę Trek’as taikiai sau tūnojo laikiklyje. Bet šiandien iš darbo grįžau nerealiai pasikrovęs blogos energijos. Praktiškai namie neradau sau vietos. Todėl nusprendžiau panaudoti dviratį kaip “garo” nuleidimo priemonę. Maršrutas nenaujas, bet apvažiuotas priešinga kryptimi ir tais keliukais, kurie aną kartą buvo praleisti. Tai va, gerai kad tada ten ir nesukome, nes dalis to keliuko yra paprasčiausia šlapia pieva, kur teko dviratį neštis ant pečių, mintyse siunčiant Lietuvos TOPO žemėlapio kūrėjams “linkėjimus”. Šiukšlynų šioje prieblandos zonoje, kaip ir palaidų šunų, žymiai padaugėjo, o daugiau nei pusė maršruto – praktiškai įkalnės. Tad su “garo” nuleidimu problemų kaip ir nebuvo, nors ta nevažinėjimo pertrauka bent jau pirmos dalies įkalnėse apie save pasistengė priminti.
ne tau vienam dviratis yra raminamasis vaistas 🙂
Bet kokiu atveju tai geriau, nei automobilis ar prisigėrimas 🙂