Ką gi, metų pradžia yra savotiškai gera proga pradėti daryti ką nors naujai ar atgaivinti užmestus pomėgius. Tad šia proga ir atnaujintas tinklaraštis, ir naujas išvykų sezonas bei naujai atrastos vietos Alytaus krašte.

Pirmas sustojimas – gan giliai nuo pagrindinių kelių pasislėpęs Didysis Dzūkijos akmuo, iki kurio reikia pradžiai pavažiuoti vingiuotu ir kalvotu siauru asfaltuotu keliu iki Nemunaičio, po to dar porą kilometrų žvyrkeliu ir galop dar truputį kaimo keliuku, kol už sodybos sustoji akmenimis apdėliotoje aikštelėje su paklypusia nuoroda. Tada dar kažkiek reikia paėjėti traktoriaus pramintu keliuku iki miško, kol gražioje aikštelėje pamatai tikrą gražuolį:

Tai devintas pagal dydį akmuo Lietuvoje, kas puikiai matosi, kai šalia jo sukinėjasi Žmogutis:

O toliau sekantys atradimai buvo pačiame Alytuje. Navigacijos pagalba praktiškai nušovėme du zuikius, t.y. prisiparkavome iš karto šalia dviejų objektų, kurios šiandien norėjome pamatyti.

Tai pirmiausia tikrai didingai atrodantis Alytaus piliakalnis:

Bei gražuolis Baltosios rožės tiltas:

Deja, kol kas tiltu pasigrožėjome tik žvelgdami iš apačios. Toje Nemuno pusėje, kurioje yra piliakalnis, tokiu metu nelabai smagu pramintu takeliu kabarotis ant tilto. Tačiau greičiausiai dar tikrai pasitaikys proga, nes liko noras apsilankyti šioje vietoje dar kartą, tik kitoje upės pusėje ir pasivaikščioti ar pasivažinėti ant dviračių ten užmatytais takeliais.

Tad tiek šiam kartui. Tikiuosi, kad greitai vėl susimatysime .