Toks jausmas, kad ir aš kažką praradau. Labai gaila ir liūdna…
Užgeso maestro V.Kernagis (papildyta, video) / Žmonės / lrytas.lt
Toks jausmas, kad ir aš kažką praradau. Labai gaila ir liūdna…
Užgeso maestro V.Kernagis (papildyta, video) / Žmonės / lrytas.lt
Dar visai neseniai skaičiau interviu su Vytautu Kernagiu.
"…apie mirtį pagalvojau tik sužinojęs diagnozę. Anksčiau taip pat susimąstydavau, bet man ji atrodė tokia tolima. Kai priartėjo ir tarsi galėjau ją pajusti, pirmiausia pagalvojau: "Mirties nebijau, bijau skausmo." Mintys pralėkė žaibišku greičiu: per gyvenimą padariau užtektinai, kad mane prisimintų, namą beveik pastačiau, medžio nepasodinau, bet dar spėsiu, vaikus užauginau. Viskas gerai – bijoti nėra ko. Tačiau kur kas dažniau pagalvodavau apie kai ką kita. Įsivaizduokime, kad yra rojus ir pragaras. Kas lemia, kur eisi? Tikėjimas į Dievą, jei buvai geras katalikas ar protestantas? Galbūt. Vieną dieną sumąsčiau: kad ir kokia būtų, religija padeda daryti gerus darbus ir trukdo blogiems. Matematika paprasta: jei gyvenimo pabaigoje išaiškėja, kad padarei daugiau gerų darbų – keliauji į rojų, jei blogų – tavo kelias veda į pragarą. Be abejo, per penkiasdešimt šešerius metus esu padaręs blogų ir labai blogų dalykų, tačiau, manau, vis dėlto – daugiau visai neblogų, visai gerų, o kai pagalvoji, net ir labai gerų, gražių… Visą laiką norėjau, siekiau, stengiausi, kad būtume jautresi, žmogiškesni, netgi linksmesni. Todėl manau, atėjus laikui visiškai ramiai pamojuosiu ranka ir pasakysiu: "Iki pasimatymo, brangieji! "