TEO.LT: “Bagdade viskas gerai“

Gal kas pamena seną rusišką filmą vaikams, kuriame vakare po pasakų Bagdadą bimbinėja sargas sargas su žibintu ir vis šūkčioja: "V Bagdade vsio spokoino"? Tai va, TEO, po vakarykščių spėtinai nemažų problemų, vaizduoja, kad viskas ok. Šiaip kas mane sunervino – tai informacijos nebuvimas apie gedimą ir kiek preliminariai užtruktų jo pašalinimas. Kažkodėl visą info reikia rankiotis per portalus ar pažįstamus administratorius, bet tik ne pačiame TEO tinklalapyje, kai jis pagaliau pasidarė prieinamas. Pagalbos telefonas irgi nelabai ką gelbėjo. Net ir šiandien apie tai nė mur mur. Šį paveiksliuką nukabinau šiandien, 10.30:

Tokia situacija tikrai negerina kompanijo įvaizdžio, verčia prisiminti visus neigiamus bendravimo su ja momentus ir tai, kad tai vis dar "gerasis" senasis Telekomas, kuriam nusispjaut ant savo klientų, nežiūrint naujo prekinio ženklo.

Nervina, kad savo DSL ar GALA TV klientus jie laiko visiškais idiotais, įkišdami jiems savo šiaip neblogą, bet, dėl durno sukonfigūravimo, mažai naudingą įrangą, už kurią šiaip jau mokami pinigai, ir versdami taikytis prie jų supratimo, kaip mano namų tinklas turi išeiti į internetą. Jei nori kitaip, dar turi nusipirkti papildomą įrangą, vietoj to, kad galėtum perkofigūruoti tą, kurią nusipirkai iš jų. Aišku aš suprantų, kad didžioji dalis vartotojų to nedaro ir jiems gerai taip kaip yra, bet info apie tai, kaip su savo įranga gauti perkamas paslaugas, tikrai reikėtų paskelbti, o ne gadinti gerus daiktus savo iškastruotais konfigais ir pardavinėti juos vartotojams už gerą. Dėl tokio "stebuklingo" konfigūravimo, galima ramiai pakabinti savo GALA TV rimčiau apkrovus interneto kanalą ar atvirkčiai, kai ta TV "suėda" daugiau nei pusę pralaidumo, nes nėra uždėta apribojimų nei vienam, nei kitam kanalui, nežiūrint to, kad turi Premium DSL planą.

Gaila, kad ten kur gyvenu, kol kas neturiu kitos alternatyvos šioms paslaugoms, bet kai tik jos atsiras, mielai jomis pasinaudosiu. Ir tai bus ne tiek dėl kokybės, kiek dėl požiūrio į klientus.

 

Technorati tags: , , , , , ,

del.icio.us tags: , , , , , ,

Pavasaris

Ech tas pavasaris… Kuo orai šiltesti ir geresni, tuo sunkiau prisiversti sedėti ofise, jau nekalbu apie kokį darbą ar blogo rašymą. Prisiverčiu padaryti tik tai, kas yra būtina ir negali būti nukelta į … kad ir poryt. Mintys tikrai nedarbinės. Viskas aplinkui atrodo kažkaip naujai ir šviesiau. Kai prigriaužia sąžinė, pasižiūriu į prikauptų temų sąrašą ir toliau… Ir vėl tas pavasaris su laisvės troškimu, noru nukeliauti ten, kur dar nebūta, pamatyti tai, ko dar nemačiau, pajusti kaip Alfa Romeo dar stipriau prisipaudžia prie kelio įveikiant eilinį greitą posūkį, o variklis grėsmingai urzgia, kai lenki automobilių koloną, o plento juosta, pašėlusiai vingiuodama, kviečia vis tolyn…

DELFI – Norima kontroliuoti internetą ir telefonus ES

 Ir visgi jie nori tai padaryti. Naudodamiesi žmonių baime dėl teroristinių išpuolių, jie bando įteisinti totalinį savo piliečių sekimą, nors niekaip netikiu, kad tai padės sustabdyti pačius teroristus. Gali būti, kad tai, kartu su kitomis totalinio sekimo priemonėmis, padės nustatyti kaltininkus, bet jokiu būdu neužkirs kelio pačiam nusikaltimui.  Nebent sugalvotų technologiją, kuri įspėtų apie nusikalstamus ketinimus kaip tame filme "Minority Report" su Tom Cruise arba padarytų iš mūsų batareikas kaip filme "The Matrix" ir šėrtų virtualiu, "teisingai" sukonstruotu mėšlu be jokios veiksmų laisvės.

Jei totalitarinėse valstybėse (į kurias pastoviai baksnojama pirštu dėl žodžio laisvės, žmogaus teisių, privatumo užtikrinimo) tai daroma tiesiai šviesiai, tai "demokratinėse" totalinį sekimą bandoma įgyvendinti pasinaudojus žmonių baimėmis ir įtikinus savo piliečius, kad visa tai jų pačių labui. Tik klausimas kodėl?

Link to DELFI – Norima kontroliuoti internetą ir telefonus ES

Kartais ir durniams sekasi

Šiandien, pietaujant "Katpėdėlėje", Antakalnyje prie "Iki", teko stebėt savotiškai liūdnai smagų vaizdelį. Taigi, man žiaumojant ir spoksant pro langą į gatvę, dėmesi patraukė vaikinukas su video kamera, kažką bandantis filmuoti gatvėje ir ten esančioje perėjoje. Dar pagalvojau, o ką gi tokioje neįdomioje vietoje ir tokiu pošlykščiu oru galima nufilmuoti. Toliau pasidarė dar įdomiau – kitoje gatvės puseje atsirado kitas su mobilke rankoje taip pat bandantis fotkinti. Man taip bebandat pagauti, o kame gi čia kampas, visa vykstanti intermedija pasiekė savo kulminacija: staiga į perėją, kur šviesoforas piestiesėms rodė access denied, t.y. žirglioti, ropoti, lėkti ar kitokiais būdais į perėją patekti draudžiama, įlekia vaikinukas ir susiduria su Toyota, kuri jo laimei, gan lėtai važiavo. Nežiūrint to, smūgis buvo gan stiprūs, nes vaikinuką mestelėjo į orą, paskui kapotas ir asfaltas. Vaikinukas, aiškiai šoke, staigiai pakyla ir neiškiu žingsneliu griįžta ant šaligatvio į startinę poziciją, palaikomas kito, kuris bandė fotkinti kitoje pusėje. Visą tą vaizdelį matė ir policijos ekipažas, kuris važiavo iš kitos pusės ir sustojo tiesiai prieš Toyotą. Jie greitai iššoko ir pribėgo prie nukentėjusio, kuris dar pakankamai apdujęs praeivių padedamas bandė apsižiūrėti ar stipriai nukentėjo. Iš Toyotos išlipo pagyvenusi, visa drebanti, vairuotoja. Policinkams, man ir dar keliems liudininkams šioje situacijoje aišku, kas kaltas, tad moterėliai tikrai jokių problemų neturėtų kilti.

Galite manęs paklausti, o kokio bieso aš čia taip detaliai aprašinėju tokį banalų eismo įvykį ir dar su laiminga pabaiga? O gi todėl, kad jei nebūtų mano dėmėsio patraukę bičiukai su kamera ir fotkinančia mobilke, aš gal ir nebūčiau detaliai pamatęs to cirko. Vat ir iškilo man toks klausimas: ar vaikinukas ant Toyotos kapoto atsidūrė per savo durnumą ir žioplumą, išlėkęs į gatvę atsitiktinai, ar chebrytė ieškojo aštrių pojūčių ir bandė sukurpti eilinė kino ir foto sesiją youtubui, kas dabar labai madinga?

Bet kokiu atveju tai kvaila ir pavojinga. Vaikinukui pasisekė, kad atsipirko tik išgąsčiu ir nubrozdinimais. Todėl ir sakau:

KARTAIS IR DURNIAMS SEKASI !

Bet, deja, tik kartais…

Palinkėjimai sau 2007-aisiais

  • Ir toliau stengtis išlaikyti distanciją tarp asmeninio gyvenimo ir profesinio (sunkiai tai gaunasi, nes laptopas ir kiti devaisai nuolat keliauja su manimi).
  • Visus darbo dienos įspūdžius "palikti" kontoroje, nes tai tikrai nepadeda atsipalaiduoti ir pailsėti.
  • Nesistengti perauklėti "blondinių" – tai bereikalingas laiko ir nervų švaistymas.
  • Vengti iniciatyvių kvailių.
  • Ir aplamai mažiau reaguoti į aplinkinius, jei tai ne tau artimi žmonės.
  • Išmokti vertingas įdėjas pasilaikyti sau – vistiek ačiū niekas nepasakys.
  • Daugiau laiko skirti artimiesiems ir draugams.
  • Prisiminti, kad pasaulis yra ne tik IT – daugumą savo pomėgių paskutiniu laiku visai užmečiau smile_confused.
  • Pagaliau apsispręsti ko aš iš tikro siekiu ir kur link judu.
  • Nusitrenkti kur dar niekad nebuvau ir galbūt negrįžti…

Šiaip dar galima būtų prilinkėti sau nevalgyti daugiau kaip šimtą kartų per dieną, negerti visko kas dega, mylėti visas partijas, Romos katalikų bažnyčią, reguliariai žiūrėti TV su visais realybės šou ir mirtinai užknisančia reklama, gerbti lietuvišką popsą ir politikierius….. 

Bet to tikrai sau nelinkėsiu, nes tai toks sh…

Kaip matuojamas darbas

The Big Book of Procedures Pasirodo, kad nustatyti darbuotojo apkrovimą darbais galima tik pažvelgus į jo darbo stalą: popierių kalno dydis tiesiogiai proporcingas tavo darbų kiekiui. Tipo "kontora pišet – dela idut". Šia nuostatą sugeneravo šefas, kai į jo klausimą dėl popierinių organaizerių buvo atsakyta, kad tai mes vartojame elektroniniu pavidalu (PDA, laptopai ir pan.), kas aiškiai jame sužadino įroniją.

P.S. O aš dar norėjau prieš šventes nukraustyti savo stalą ir išmesti prisikaupusią makulatūrą. Dabar niekuo gyvu to nedarysiu. Laptopas telpa ir gerai smile_shades.

Tad gerų švenčių ir tevisada jūsų stalai būna užversti popieriais!

Avarija

Šiandien važiuodamas į darbą Nemenčinės plente mačiau eilinę, žiaurią avariją. Kodėl eilinę? O gi todėl, kad toje vietoje jos būna pastoviai, nepriklausomai nei nuo sezono, oro sąlygų ar paros laiko. Nežiūrint to, kad visas tas ruožas nukarstytas perspėjančiais ir greitį ribojančiais ženklais. Ir spėkit ar tai kam nors rūpį? Nė velnio!!!

Vaizdas, važiuojant ryte į darbą Vilniaus kryptimi, primena "carmagedon’ą". Visi varo taip, lyg prie miesto ribos jų lauktų aukso puodas. Visiems nusispjaut, kad tame kelyje pilna perėjų, šalutinių keliukų ir greitis beveik visur apribotas iki 70 km/h, o tame ruože ir iki 60! Ten, kur prasideda dvigubas kelias darosi dar linksmiau: nežiūrint to, kad ten greitis ribojamas iki 80, visi spaudžia 90 – 110 ir daugiau. O kam rūpi, kad ten perėjos, skiriamoji juosta užsodinta krūmais, iš kurių žmonės iššoka kaip zuikiai ir lekia stengdamiesi bet kokia kaina suspėti į sustojusį autobusą? Be to, tuose krūmuose pilna išvažinėta pravažiavimų, iš kurių "gudručiai", tingintys pavažiuot iki normalios apsisukimo vietos, bando įšokt į lekiantį srautą.

Žinot ką, tikriausiai važiavimas ralyje Paryžius – Dakaras yra kur kas saugesnis, nes ten bent visi žino ką ir kodėl daro.

Kodėl negalima ramiai ir saugiai kiekvieną dieną nuvažiuoti į darbą bei grįžti namo, nerizikuojant, kad koks nors debilas tave nudės?

Kur mes visi taip lekiam? Lekiam, tam kad išlošti keletą minučių ir vis tiek stovėti krūvoje miesto kamštyje. Norime realizuoti kažkokias durnas ambicijas ar taip išlieti savo pyktį dėl savo kažkokių problemų ant niekuo dėtų žmonių, kuriems, gal būt, taip pat ne ką lengviau?

Nežinau ką ir bepasakyti… Apeliavimas į sveiką protą, ženklų statymas, baudų didinimas – visa tai darosi beviltiška.

Tikriausiai reikia pradėt konstruoti ant kelių visokias kliūtis, kaip teko matyti Slovėnijoje dar prieš kelioliką metų. Ten irgi visi mėgsta lakstyti ir yra karšto būdo. Tačiau keliai ten saugūs, aptverti, o ten kur reikia stipriai riboti greitį, tai visas ruožas išgrežiotas taip, kad nesulaužęs mašinos greičiau nepavažiuosi. Jei perėja prie darželio ar mokyklos – tai ji bus lygi su šaligatviu, ir tu nori ar ne, vis tiek sustosi, nes kitaip ten paliksi ratus. Ten, man bebūnant, per savaitę žuvo 6 ar tai 8 žmonės. Tai per TV jau kalbėjo šalies prezidentas ir daužė kumščiu į stalą, nes toks aukų skaičius ten jau yra kažkas tokio nesuvokiamo.

Ką aš noriu tuo pasakyti? Žmonės, pradėkime mąstyti! Negi mes kažkokie bepročiai, nesuvokiantys ką darome su savimi ir kitais?

Kaip aš valiau savo namo kaminą

Tai va, pribrendo kamino valymas, nes katilas rimtai pagrasino visus paversti rūkytomis dešrelėmis. Šiaip šitą procedūrą rekomenduotina atlikti ne rečiau kaip du kartus per metus, nes degantis kaminas sukelia visai nekokias emocijas, o ir šiaip tai pavojingas reiškinys tiek turtui, tiek ir sveikatai.

Taigi, apsižiūrėjęs supratau, kad neturiu jokio padoraus įrankio šiam numatytam darui atlikti. Vizitas į "Senukus" ir "Ermitažą" nenudžiugino, nes tai, ką ten radau, labiau tiko buteliams valyti, bet tik ne kaminui. O ir tai, kad juos pritaikyti darbui, reikia pademonstruoti nemažus inžinierinius sugebėjimus.smile_sad Apimtas nekokios nuotaikos apsilankiau "Vilproje". Čia vaizdas jau geresnis: siūlomi įvairių dydžių šepečiai, bet jiems tinkantis trosas tik vieno ilgio, kuris man vienu atveju stipriai per ilgas, o kitu – per trumpas. Kitų dydžių, kaip sakė pardavėjas, galbūt bus šią savaitę. Laukimo ir pastovaus jų pinginimo perspektyva manęs visai neviliojo, o ir kabarotis ant stogo bei kariauti su įdėklo alkūnėmis nesinori dar labiau.

Beveik pasiekęs depresinį lygį pradėjau googlinti ir pačiu pirmu šūviu pataikiau ant firmelės. Paskambinau, vyrukai patvirtino, kad jie tuo užsiima, tik turi nemažai užsakymų, todėl nežino kada man galėtų padėti, bet pažadėjo perskambinti. Po šio pokalbio, jau pasiekęs depresinį lygį, pradėjau įsivaizduoti kaip aš kariauju su savo rūkstančiu katilu.smile_cry

Bet, kaip sakoma, naujokams sekasi (nes niekada dar nesinaudojau tokiomis paslaugomis). Kai jau pradėjau keikti save, kad tuo nepasirūpinau anksčiau, emigraciją, darbo jėgos trūkumą, valdžią ir t.t, po pusvalandžio man paskambino tie patys vyrukai ir pasakė, kad jei noriu, tai už valandos bus pas mane.

Vyrukai atvažiavo neblogai pasiruošę. Jie per pusvalandį atjungė įdėklų alkūnes, iššveitė kaminą  ir viską sumontavo atgal. Visas malonumas man kainavo 200 Lt, bet man jų tikrai negaila, nes jei būčiau bandęs daryti tai pats, ko gero pravargčiau visą dienelę.

Štai ir šios istorijos moralas: kiekvienas turi daryti savo darbą ir nelįsti ten, kur nieko neišmano.smile_wink