Išsimiegoję ir pailsėję po vakarykščio keliavimo ir pasisėdėjimo žuvies rstorane bei nelaukdami kol oras vėl įkais, paskubėjome į Hlubokos pilį. Kaip jau minėjau, pilis stūkso ant nemažo kalno, į kurį nori ar nenori, bet įkopti reikia. Pakeliui dar ir dar kartą iš aukštai galima pasigrožėti miestelio ir jį supančio landšafto panoramomis. Kai pagaliau praėjome vartus, mus pasitiko akinamai balta, išpuoselėta pilis su savo aukštais bokštais. Pati pilis, kaip ir dauguma reprezentacinių pilių, buvo ne kartą perstatyta, kol įgavo savo dabartinį pavidalą. Prie pilies dar šliejasi iš metalo ir stiklo pastatyta galerija, kuri gražiai papildo visą vaizdą. Pilies kieme visos pastatų sienos išpuoštos tauriųjų žvėrių ragais. Pilies kambarių interjeras taip pat labai prabangus ir puošnus. Nors, kaip ir anksčiau, viduje negalima filmuoti, mums pasisekė, kai galerijoje pamačiau DVD diską apie Hluboką pilį ir dar kitas pietų Čekijos pilis. Apėjus pilį iš kitos pusės, mūsų laukė kitas siurprizas. Galinis pilies sparnas papuoštas įspūdinga kalto metalo terasa, jau nekalbant apie vaizdus, kurie iš ten atsiveria. Pravaikštinėję beveik iki vidurdienio, keliaujame toliau.

O toliau mūsų laukė Česky Krumlov. Automobilį palikome senamiesčio prieigose, o kiek paėję jau galėjome grožėtis senamiesčio panorama, kuris sueina į savotišką daubą. O tos dabos vidury, saloje ant didžiulės uolos stūkso pilis. Šiaip visas senamiestis yra savotiškos dvi salos. Kuo eini arčiau pilies, tuo labiau leidiesi žemyn nuo kalno siauromis ir labai stačiomis gatvelėmis, kol atsiduri prie tilto, kuris jungia abi dalis. O norint apžvelgti pilį, reikia stipriai užversi galvą. Perėjus tiltą, procesas tampa atvirkštiniu, t.y pradedi kilti į kalną, kol pasieki pilį.

Pilis įdomi ne tik tuo, kad pastatyta ant uolos bei nors ir perstatyta, tačiau išlaikiusi savo viduramžių dvasią, bet ir tuo, kad sienos, kurios iš tolo atrodo pastatytos iš akmeninių blokų, yra glotnios ir išpieštos. Pilies vidus, kaip ir visų anksčiau matytų, atspindi tą patį laikotarpį ir stilių. Tai sąlygoja dar ir tai, kad tos pilys, kaip ir dauguma pietų Čekijos pilių, priklausė tai pačiai kunigaikščių Švarcenbergų giminei. Atsidžiaugę pilimi ir nuo jos sienų bei bokšto atsivėrusiais miesto vaizdais, vėl grįžome į senamiestį, kur prie upelio esančioje kavinėje pavalgėme ir atsigaivinome Budweiserio alumi (kadangi visai šalia České Budějovice, kur tas alus gaminamas). Dar kiek pavaikščiojome po miestą ir, jau vakarop, patraukėme link kito mūsų kelionės tikslo.

Į paskutinį kelionės punktą, Karlšteiną, atvykome praktiškai per užpakalines duris, apturėję lengvo ekstrymo važiuojant kalnuose. Todėl pradžioje atsidūrėme prie siaurame tarpeklyje įsikūrusio pansiono su restoranu. Tačiau jame vietų jau nebebuvo, todėl pajudėjome į patį miestelį. Bet ir ten viskas buvo užimta. Jau galvojome, kad teks imtis plano B, t.y apsistoti kempinge ir trauktis palapinę, bet pakeliui aptikome už miestelio, labai gražioje vietoje, prie užtvankos, keturių žvaigždučių romantinį viešbutį. Kadangi jame buvo vietų, o ir landšaftas aplinkui tikrai buvo romantinis, nusprendėme nesikuklinti ir apsistoti čia. Tuo labiau, kad tai bus paskutinė nakvynė Čekijoje.

Atsigaivinę, sugalvojome, kad kol dar šviesu, reikia pėsčiomis grįžti į patį miestelį, ten pasivaikščioti ir pavakarieniauti. Ir čia mes buvome nustebinti tuo, kad 8 val. vakaro praktiškai viskas uždaryta, ir mums tepavyko rasti kone vienintelę veikiančią užeigą, kuri irgi buvo pakrašty, pekeliui atgal į viešbutį. Nežiūrint truputi apšnerkštos kabako ir grėsmingos padavėjo, kuris labiau priminė sunkiasvorį boksininką, išvaizdos, maistas ir alus mūsų čia tikrai nenuvylė. Grįžę į viešbutį dar pasilepinome teikiamu komfortu bei pasigrožėję vaizdu aplink pastatą ir didžiulį tvenkinį, kuriame pilna upėtakių ir, užliūliuoti užtvankos šniokštimo, griuvome miegoti. Rytoj mūsų laukė Šventosios Romos imperatoriaus Karolio IV pilis.

Laukite tęsinio…