Ryte, papusryčiavę, atsiskaitę ir dar kartą užmetę akį į viešbučio apylinkes, perkraustėme mašinuką į pagrindinę Karlšteino stovėjimo aikštelę senamiesčio prieigose. Esmė tame, kad nuo 9 val. iki 19 val. ta miestelio dalis yra uždaryta automobiliams. Todėl yra keletas pasirinkimų: kopti 2.5 km į kalną per miestelį ir plius dar į pačią pilį, užvažiuoti ten kinkiniu arba mikriuku-taksi. Kadangi mes norėjome atsidurti prie pilies iš karto tik jai atsidarius, o ir tą dalį jau buvome apėję vakare, be to per ją dar teks ir grįžti, tad pasirinkome mikriuką. Vairuotojas mus ir dar italų šeimyną, apvažiavęs aplink Karlšteiną ir dar kažkokį miestelį, šauniai pavairavęs kalnuose ir tuo pačiu patrumpinęs ir taip jau pavargusio autobusiuko gyvenimą, pristatė mus į pilies papėdę. 

Tai sena pilis, turinti turtingą istoriją, visai neprimenanti tų išpuoštų reprezentacinių pilių. Tai tvirtovė, kuri buvo pastatyta kaip imperatoriaus buveinė ir Šventosio Romos imperijos bei Čekijos karalystės karūnų brangakmenių saugykla. Kuo arčiau prie jos eini, tuo labiau jauti pagarba tiems, kas ją sugebėjo pastatyti. Jau nekalbu apie pagrindinio bokšto aukštį, vien ko vertas šulinio bokštas, kuris pastatytas kalno šlaite ir sminga kažkur žemyn apie 80m. Į jį įeinama jo viršuje, o ten yra 78m gylio šulinys, kuris ilgus šimtmečius buvo vienintelis pilies vandens šaltinis. Visi pilies pastatai yra išsidėstę skirtinguose aukščiuose ir yra sujungti sudėtinga laiptų ir tiltukų sistema.

Kadangi atėjome tik piliai atsidarius, be jokio vargo įsigijome bilietus į norimą II turą anglų kalba. Turimą laisvą pusvalandį praleidome grožėdamiesi vaisdais nuo pilies sienų ir bandydami įžiūrėti kažkur labai žemai žalumoje pasimetusį miestelį.

Pilies viduje mes nematėme tokių prabangių ir išpuoštų interjerų kaip kitose, bet tai kas ten išlikę, viskas turi savo prasmę, kuri atspindi tų laikų pasaulio supratimą arba vaizduoja realius įvykius su realiomis asmenybėmis. Tad koplyčios freskose galima pamatyti kaip atrodė pats imperatorius. Net pati koplyčia-saugykla palieka neišdildomą įspūdį ne todėl, kad visos lubos išpuoštos auksu ir inkrustuotos ametistais ar sienos išpuoštos freskomis ir šventųjų paveikslais, kurie vaizduoja realias istorines asmenybes su jų herbais. Ne, ten viskas turi savo prasmę ir yra tęsinys to, kas pavaizduota kitose koplyčiose. Prie ko tik beprieisi, viskas alsuoja istorija. Ko gero net neįmanoma aprašyti to jausmo, kurį patiri ten būdamas. Viską reikia pamatyti ir pajausti pačiam. Supratau viena, apsilankymas Karlšteno pilyje buvo vertas visos kelionės.

Po ekskursijos, kuri truko virš 1.5 val, išeję į pilies kiemą, supratome kokie mes buvome gudručiai, kad nepatingėjome prisistatyti į pilį 9 val., nes per visą kiemą rangėsi kilometrinė turistų eilė.

Po to pėsčiomis per miestelį žemyn į parkingą, pakeliui nusiperkant keletą suvenyrų. Kažkur pusiaukelėje restoranėlyje papietavome,atsigaivinome šalto alaus bokalu ir pailsėjome.

Apie 14 val. sėdome į savo Alfa Romeo ir pasukome namų link. Po 18 val. (kelių remontai) kelionės per Čekiją ir Lenkiją ir pravažiavę beveik 1200 km sustojome savo namų kieme.

Viskas, pabaiga.

P.S. Kelionės maršrutas nebuvo sumąstytas mūsų pačių, o pasiskolintas iš kažkada Delfyje publikuoto straipsnio. Mes tik pakeitėme kai kurias detales, atsisakydami vandens pramogų, o vietoj to įtraukdami apsilankymą Karlšteine. Jei ką tai sudomins ar prireiks kokios informacijos, rašykite. Mielai atsakysiu. Kadangi visos kelionės metu aš daugiau filmavau, tai daugiau kelionės nuotraukų ieškokite mano bendrakeleivės bloge.