Kuo toliau, tuo labiau aišku, kad visas marazmas dėl autorinių teisių, kuris dabar vyksta JAV ir pamažu plinta Europoje, po kiek laiko pasieks ir mus.

Taip, aš sutinku, kad už kūrinius reikia mokėti, kad negalima jų platinti draugams, internete ir t.t. Bet, po velnių, niekas neturi teisės nurodinėti vartotojui kaip tą kūrinį ir per ką žiūrėti ar klausytis. Paradoksas dar tame, kad vis labiau plinta įvairi įranga, kuri leidžia atkurti turinį, kuris, pvz., patalpintas kokiame bendrame namų tinklo resurse, bet kuriuo kitame namo gale esančiu įrenginiu. Todėl nereikia po namus tampytis visos savo DVD ar CD kolekcijos. Antra vertus, jei aš mėgstu keliaudamas klausytis legaliai įsigytos muzikos ar žiūrėti filmus, kodėl negaliu jų įsirašyti į savo kokį nors nešiojamą įrenginį?

Galima paklausti kitaip: kodėl ribojama mano teisė klausytis ar žiūrėti kūrinį man priimtinu ir patogiu būdu, jei aš už tą teisę sumokėjau įsigydamas kūrinį?

Mano galva, aišku yra viena – tai leidybinių kompanijų noras pasipinigauti, nes, plintant skaitmeninėms technologijoms, vis darosi sunkiau parduoti kūrinius įrašytus CD ar DVD. O tai tikrai nemaži pinigai. Bet kai perlenkiama lazda, efektas būna priešingas.

Tad kaip kopijavau visus CD ir DVD į kompiuterį, delniuką, grotuvą ar namų media centrą, taip ir kuopijuosiu, ir tegu jie pasikaria su savo hipertrofuotomis ir iškreiptomis autorinėmis teisėmis .

DELFI – Uždrausti kopijuoti ar mokėti mokestį?