Jau kadaise rašiau apie šiokius tokius sunkumus su privatumu gyvenant skaitmeniniame amžiuje, bei su nerimu stebėjau kas darosi JAV ir Europoje. Man jau tada aišku buvo, kad viso šio "džiaugsmo" atsiradimas Lietuvoje yra tik laiko klausimas. Tuo labiau žinant apie mūsų politikų refleksą automatiškai ir besąlygiškai lįsti į virš galvos esantį užpakalį. Neramino tik tai, kad tada jokios reakcijos lietuviškoje blogosferoje kaip ir nesigirdėjo. Bet kai tai pasibeldė praktiškai į kiekvieno duris ir, galbūt, kišenę, vat tada buvo prabilta. Negarsiai, bet truputi. Aišku, kaip visada netyla balsai neokomformistų. kaip tokius vadina nezinau.lt, kurie laiko save teisingai gyvenančiais bei neturinčiais ką slėpti, todėl nebijančių jokio sekimo.
O ar tikrai taip jau nebijote? Jei taip, tai siūlau pasiskaityti straipsnelį, esanti po nuoroda ir dar kartą pagalvoti. O tiems, kas tingi skaityti, trumpas reziumė: žmogelis, turintis priėjimą prie tokių duomenų, sekė ką veikė jo exmergina ir jos šeima. Aišku, kad ES ir Lietuva dar nepasiekė tokio marazminio sekimo lygio, bet žinant tendencijas – tai neilgai užtruks. Be to neramina ir mūsiškių gebėjimai viešinti tokius duomenis įvairiais politiniais, verslo ir panašiais tikslais.
Tad pamąstyti tikrai yra apie ką.
Federal Agent Indicted for Cyber-Stalking
"Tuo labiau žinant apie mūsų politikų refleksą automatiškai ir besąlygiškai lįsti į virš galvos esantį užpakalį". O žinant mūsų blogerių, komentatorių ir t.t. rėkimą – ar tu lįsi subinėn, ar darysi priešingai – vis tiek blogai bus – ir rankos nusileidžia ką nors veikti.
O tai reikia tylėti ir viską priimti besąlygiškai?