“Pradžioje tu geri su gerbiamais žmonėmis…
Po to su nelabai gerbiamais…
Galiausiai tu geri su visai negerbiamais žmonėmis, bet tu juos gerbi vien už tai, kad jie neatiminėja iš tavęs stikliuko.”
Dugnas?
Pagalvok…
P.S. Šias mintis nugirdau laidoje apie Visockį. Užkabino.
MariukasM.LT 
O dar vėliau tu geri vienas, ašarodamas, kad pasaulyje nebeliko tave gerbiančių žmonių…
Tai paprastai dugne ir telieka tokie, kurie niekados jau neatsisakys su bet kuo išgerti, kad tik būtų ko.