Aplinkui tvyranti ilgalaikė pilkuma ir tamsuma iššaugo į nenugalimą norą vėl prieš akis pamatyti bėgančią kelio juostą bei aplankyti kokią nors dar nelankytą ar jau pamirštą vietą. Išvykos tikslo pradėjome ieškoti delniuko pagalba, bandydami rasti kiek sausesnę vietelę Lietuvoje. Deja, ten, kur orų prognozė nežadėjo lietaus, būta  ir jau ne kartą. Tačiau sąraše pasirodžius Kėdainiams, mudu su neGeraine pamanėme, kad tai visai neblogas variantas, nes ten paskutinį kartą buvome dar studentavimo laikais, o ir tai, kaip sakoma, tranzitu. Tačiau delniukas negailestingai išmetė informaciją, kad šiandien ten visą dieną turėtų lyti. Bet ką reiškia kažkoks lietus, tegul ir šaltas, prieš kelionės azartą? Ne veltui sakoma, kad nebūna prasto oro, o būna tik prastas pasirengimas ar prasta kompanija.

Taigi, nuspręsta – Kėdainiai. Pasirengimo procedūra tokioms spontaniškoms išvykoms paprasta: bepusryčiaujant trumpas ekskursas į miesto tinklalapį, kur greitai sužinome, ką galime pamatyti per trumpą laiką, toliau čiumpama kuprinė su fotoaparatu, ir mes jau sėdime automobilyje, į navigacinę delniuko programą įvedamas kelionės tikslas: Kėdainiai – turizmo informacijos centras (maža kas, gal vietoje pavyks daugiau informacijos išpešti). Viskas, bendras pasiruošimo laikas apie 30 minučių, startui pasiruošta, pajudame…

Kelionės metu, o ir pačiuose Kėdainiuose paaiškėjo, kad delniukas nemelavo. Visą laiką lijo. Bet tai visai nesutrukdė visai smagiam laiko leidimui, kuris praktiškai susidėjo iš dviejų etapų. Pirmasis – tai pietūs.  Kadangi vietinis turizmo centras žiemos metu per išeigines uždarytas (na ir velniai jo nematė, nes vistiek senamiesčio žemėlapis su lankytinomis vietomis įrašytas į delniuką), tai daug negaišdami laiko užsukome į artimiausią kavinę, kur pasivaišinome visai skaniais ir nebrangiais (palyginus su Vilniaus kainomis) kepsniais, kuriuos užgėrėme neprastu Butautų dvaro tamsiuoju alumi. Na, o toliau jau pats pasivaikščiojimas po miesto senamiestį. O čia kažkiek vaizdų…

Pirma, kas užkliuvo – tai remontuojamas pastatas su keistais langais:

Senoji Rinka ir Sinagogų kompleksas:

Šv. Jurgio bažnyčia:

Rinkos aikštė:

Evangelikų reformatų bažnyčia, kurioje yra kunigaikščių Radvilų mauzoliejus:

Šv. Juozapo bažnyčia:

Tai tiek šiam kartui. Aišku, kad apėjome toli gražu ne viską, ką verta Kėdainiuose pamatyti. Bet gi reikia kažką ir kitam kartui pasilikti, nes iki ten tikrai visai netoli, tik apie 130 km nuo Vilniaus 😉