Kartais sėdėjimas ofise ir visa ta rutina taip užknisa, kad norisi nors trumpam ištrūkti ir kur nors nulėkti. Nulėkti ten kur grynas oras, kur nors trumpam gali pasimėgauti tyla ar parodyti visam pasauliui didelę špyga, nors ir perkeltine prasme:

Pasidairyti pro šakas:

Pasidžiaugti savotiška vienatve ir pailsėti nuo žmonių:

Bet, deja, to negali daryti amžinai, laikrodis primins tau apie laiką ir tavo pareigas, ir suprasi, kad nesi visiškai laisvas:

Bet visgi gerai taip netikėtai ir nors trumpam pabėgti, a? 😉