Bevažiuojant iš darbo mano autopilotas paėmė ir išsijungė. Tikriausiai jam pakenkė vis iš po debesų išlendanti saulė. Viso to pasekmė – nukrypau nuo kurso ir atsidūriau Valakampiuose:

Atsistojau prie upės ir ėmiau laukti, kada vėl nušvis saulė. Ir toks belaukiantis buvau ne vienas:

O saulė vis slapstėsi už debesų:

Šiaip visą reikalą gadino kiek žvarbokas vėjas. Tad man greitai pabodo taip žaisti, todėl mečiau žaislus ir patraukiau namo:

Kaip ten bebūtų, bet pliažo sezonui dar kiek ankstoka,  bet vis tiek gi knieti, juk pavasaris jau 😉